Tų pačių šaltinių teigimu, šiandien neatmetama galimybė, kad vien Lietuvoje, pasinaudojant IAE skelbtais konkursais, per kelis fizinius asmenis išplauta ir išgryninta apie 20 milijonų litų. Dvigubai didesnė suma paskolos pavidalu atiteko atominės elektrinės vadovybei puikiai pažįstamo asmens šeimai.

Su IAE veikla susijusiame versle dalyvavusių ir dalyvaujančių bendrovių visuma leidžia daryti prielaidą, jog nuo milijoninių aferų galėjo nubyrėti ir Lietuvos politikams. Todėl abejotina, ar Maskvoje prasidėjusį tyrimą pratęs ir Lietuvos teisėsaugos institucijos.

Kita vertus, kaltė dėl milijoninių banko pervedimų kristų ne tik vienam firmas ir fizinius asmenis aptarnavusių bankų (apie didelės apimties piniginius pervedimus privalu pranešti teisėsaugos institucijoms), bet ir mokesčių inspekcijai, pro pirštus vertinusiai bendrovių finansines ataskaitas ir keistą kai kurių asmenų turtėjimą.

Domina „Ekstros“ herojai

Redakcijos žiniomis, Rusijos teisėsaugos institucijas sudomino Vilniuje 1996 m. įsteigtos UAB Energetikos tiekimo bazės veikla ir banko finansinės operacijos.

„Ekstra“ 2004 m. rugpjūtį (Nr.32) rašinyje „K.Prunskienės finansinių interesų zona“ rašė apie šios politikės ir su ja siejamų bendrovių galimą suinteresuotumą, pasinaudojant IAE sustabdymu, gauti milijoninį pelną. UAB Energetikos tiekimo bazė rašinyje buvo minima ne tik kaip viena pagrindinių elektrinės verslo partnerių aprūpinant energetikus reikiama technika, bet ir kaip laimėjusi milijoninės vertės konkursą perkelti tinkamą naudoti kurą iš pirmojo reaktoriaus į antrąjį.

Šį konkursą bendrovė 2003 m. laimėjo kartu su Rusijos federaline valstybine unitarine įmone „Rusijos projektavimo ir mokslinių tyrimų kompleksinės energetinės technologijos“ bei Lietuvos energetikos institutu.

Konkurso tikslas – suprojektuoti, pagaminti ir iš užsienio atgabenti įrangą, kuria apie 1300 kuro rinklių iš pirmojo, sustabdyto, elektrinės reaktoriaus bus perkelta į antrąjį. IAE generalinio direktoriaus Viktoro Ševaldino teigimu, panaudojus senas rinkles, bus sutaupyta maždaug 100 milijonų litų apie 500 naujų kuro rinklių įsigyti.

Kokią sumą konkursą laimėjęs trišalis konsorciumas pasiūlė už darbus, V.Ševaldinas nebuvo linkęs atskleisti. „Milijonas šen, milijonas ten“, – maždaug taip V.Ševaldinas prieš dvejus metus išsisuko nuo „Ekstros“ klausimo, kiek elektrinei kainuos konsorciumo paslaugos ir ar tikrai siūloma kaina neviršys planuojamo pelno.

„Ekstros“ šaltinių skaičiavimais, Visagino energetikai konkurso laimėtojams galėjo atseikėti nuo 12 iki 15 milijonų eurų – maždaug iki 50 milijonų litų. Pusę tiek, kiek V.Ševaldinas gyrėsi sutaupysiąs.

1996 m. įkurta Energetikos tiekimo bazė viešai deklaruoja šiandien turinti gerai išplėtotą infrastruktūrą, kompetentingų specialistų, patyrusių ir visame pasaulyje žinomų partnerių. Jos veiklos sritis – prekyba atominių elektrinių įranga, bitumu ir naftos produktais, kompiuterine ir telekomunikacine įranga.

„Ekstra“ ne kartą bandė prisiskambinti šios greta Vilniaus autobusų stoties įsikūrusios bendrovės skelbiamais telefonais, tačiau pastangos buvo bevaisės. Patekti į bendrovei priklausančias patalpas trukdo laiptinės duryse įtaisyta kodinė spyna.

Energetikos tiekimo bazė 2004 metų rugpjūtį Visagine įregistravo savo filialą, tačiau atrodo, jog jis jokios veiklos neplėtoja: ne tik neskelbiami kontaktiniai filialo telefono numeriai, jis nėra įregistruotas kaip PVM mokėtojas. O tai reiškia, jog filialo metinė darbų ar paslaugų apyvarta neviršija 100 tūkstančių litų arba iš tikrųjų jokios veiklos nėra.

Tikrieji akcininkai nuslėpti

Kas ta paslaptingoji Energetikos tiekimo bazė, laurus pelniusi milijoninės vertės IAE skelbtame tarptautiniame konkurse, ir kodėl ja susidomėjo užsienio šalies teisėsaugininkai? Su „Ekstra“ bendravę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai daro vienaprasmiškas išvadas, jog dalis šios bendrovės akcininkų yra sąmoningai nuslėpti, kad nebūtų afišuojama ryšių su IAE. Pareigūnai taip pat neatmeta galimybės, jog šiems akcininkams nuo milijoninių kontraktų su Visagino energetikais nubyra nemaža dalis pelno.

UAB Energetikos tiekimo bazę įkūrė Visagine gyvenę Olga ir Sergejus Rusakovai, Aleksandras Kononovas bei UAB „Energetinių sistemų lizingas“. A.Kononovas – vienas pirmųjų milijonierių Lietuvoje, mėgęs žmoną Viktoriją rengti prabangiais rūbais ir dovanoti brangias dovanas (Kovo 8-osios proga moteris gavo prabangų „Audi TT“ automobilį, pirmąjį Lietuvoje, – red.). Šiuo metu Maskvoje apsistojusi Rusakovų šeima gali pasigirti iš energetikų biznio uždirbusi taip pat ne vieną milijoną.

UAB „Energetinių sistemų lizingas“ steigėjai – kauniškis Ūkio bankas, jau minėtas A.Kononovas ir K.Prunskienės konsultacinė firma. Neigdama bet kokį šiandienos ryšį su „Energetinių sistemų lizingu“, K.Prunskienė „Ekstrai“ prisipažino turėjusi apie 3 procentus šios bendrovės akcijų. „Dvigubai daugiau turinti duktė akcijas norėjo parduoti, tačiau nerado kam“, – anksčiau pasakojo žemės ūkio ministrė.

Šiandien „Energetinių sistemų lizingas“ pakeitė pavadinimą – tapo „Businessline“, bendrovei vadovauja Algirdas Dogelis (keistas sutapimas: UAB „Nota Aurorae“ direktorius Algirdas Dogelis prieš dvejus metus daugiau kaip už 6 milijonus litų pirko Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, – red.). Įmonių registro duomenimis, K.Prunskienės duktė Rasa Vaitkienė ir šiandien įvardijama kaip šios bendrovės tarybos narė.

Nors Energetikos tiekimo bazė įkurta 1996 metais, ši bendrovė faktiškai yra 2000 m. įkurtos UAB „Energetinių sistemų lizingas“ – „Businessline“ antrinė firma, kurią su IAE sieja milijoninės apimties kontraktai.

Kas ir kodėl domintų Rusiją

Energetikos tiekimo bazė Rusijos teisėsaugos pareigūnus galėtų dominti mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirmoji – į teismą atiduota buvusio Rusijos atominės energetikos ministro Jevgenijaus Adamovo baudžiamoji byla. Praėjusiais metais areštuotas Šveicarijoje JAV Temidės prašymu, jis vis dėlto buvo išduotas Rusijai.

Šios šalies teisėsaugos pareigūnai 1998-2001 metais atominei energetikai vadovavusį eksministrą kaltina valstybei padarius 3 milijardų rublių (apie 300 milijonų litų) nuostolio, per užsienyje savo ir kitų vardu registruotas bendroves pasisavinus valstybei priklausančių lėšų. Neteisėta finansine ūkine veikla J.Adamovas kaltinamas kartu su keliais buvusiais aukštais Rusijos atominės energetikos pareigūnais. Pagrindiniai kaltinimai J.Adamovui pagrįsti tuo, kad jis, kaip ministras, kompanijai GNSS leido laisvai pardavinėti Rusijos uraną.

JAV, Pitsbergo, prokurorų kaltinimai J.Adamovui kur kas svaresni. Manoma, jog vadovaudamas Energotechnikos moksliniam tiriamajam ir konstruktorių institutui, jis pasisavino veik 60 milijonų JAV dolerių. Šiuos pinigus Amerikos vyriausybė buvo skyrusi instituto veiklai. Taigi neatmestina, kad, tirdami J.Adamovo baudžiamąją bylą, Rusijos teisėsaugos pareigūnai aptiko ir Energetikos tiekimo bazės šleifą.

Pagal antrąją versiją, neatmetama, jog, tiriant J.Adamovo grupės veiklą, kai buvo prekiaujama karinės paskirties uranu, užšokta ant visaginiečių. Jų veikla Lietuvos teisėsaugai jau seniai kėlė įtarimų, tačiau Rusijos institucijos, paprašytos detalizuoti jų veiklą savo šalyje, stojiškai tylėdavo. Čia būtų kalbama apie S.Rusakovą, vieną Energetikos tiekimo bazės akcininkų ir buvusį šios bendrovės direktorių, šiandien Lietuvoje atstovaujantį JAV bendrovei „Olgser Incorporated“ (manoma, jog pavadinimas sudarytas iš sutuoktinių Rusakovų vardų santrumpos, – red.).

Prieš keletą metų Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žaliavų, medžiagų, įrenginių, technologinių ginklų kūrimo, taip pat karinės ir specialiosios technikos išvežimo. Saugumiečiai išsiaiškino, jog Černobylio atominės elektrinės vadovai su firma „Olgser“ sudarė sutartį dėl elektroninės įrangos pardavimo, o vėliau ją, įkainoję puse milijono JAV dolerių, išsiuntė Baltijos valstybių link.

Tačiau iškeliavo ir 70 vienetų RBMK reaktorių valdymo ir apsaugos sistemos sugeriamųjų strypų, kurie įtraukti į Branduolinių tiekėjų grupės prekių sąrašą ir priklauso neplatinamoms, dvigubos paskirties medžiagoms. Kitaip tariant, strypai gali būti naudojami ne tik taikiam atomui valdyti, bet ir atominei bombai. Dėl pastarosios versijos ukrainiečių saugumiečiai ypač būgštavo – strypai buvo adresuoti Latvijoje registruotai, degalinių veikla užsiimančiai bendrai Rusijos ir Latvijos firmai DINAZ. Kilus triukšmui, strypai įstrigo Latvijos Daugpilio muitinėje. Koks jų likimas, Lietuvos pareigūnai nežino.

Tačiau S.Rusakovo pavardė jau buvo įsiminta iš senesnių istorijų, kai mokesčių inspektoriai įtarė jo žmonai Olgai Rusakovai priklausančią įmonę „Ros“ neskaidria finansine veikla ir mokesčių slėpimu įsivežant iš Rusijos įvairius naftos produktus. Būtent tada pagalbos dėl Rusakovų veiklos ir kreiptasi į Rusijos specialiąsias tarnybas, tačiau jos iki šiol nesulaukta.

Energetikos tiekimo bazės peripetijas ir ryšius su IAE aptikę teisėsaugos institucijų pareigūnai daro nedrąsią trečiąją prielaidą, kodėl ši bendrovė galėjo sudominti rusus. Ne paslaptis, jog Rusijos energetikos sektoriuje vyksta jėgų persiskirstymas. Todėl neatmestina prielaida, kad nauji veidai šalia IAE vietoj Energetikos tiekimo bazės nori matyti ir kitą elektrinės matinamą kūdikį.

Tokią versiją stiprina į Visagino teismą atsiųstas mistinės Rusijos bendrovės „Soneks“ ieškinys IAE, reikalaujantis nepriimti iš Sankt Peterburge veikiančios valstybinės Obuchovo gamyklos produkcijos, nes ji neva pagaminta neteisėtai. Pirminiais „Ekstros“ šaltinių duomenimis, nors į šią akciją yra įsitraukusi ir Rusijos ambasada Lietuvoje, teismas ieškinį atmetė.

Kas tikrasis šeimininkas?

Energetikos tiekimo bazės finansinę ir ūkinę veiklą tirsiantys pareigūnai susidurs su iki šiol neatsakytu klausimu – kas buvo ir kas yra tikrasis šios bendrovės šeimininkas? Šiandien šiai bendrovei vadovauja prieš keletą metų vidurinę mokyklą baigusi Violeta Skličiūtė.

„Ten vadovai taip dažnai keičiasi, kad kartais sunku ir pavardes įsiminti“, – sakė bendrovės partnerio Lietuvos energetikos instituto Branduolinės įrangos saugos laboratorijos vedėjas, habilituotas daktaras Sigitas Rinkevičius, su kuriuo „Ekstra“ kalbėjosi apie bendrovės ir instituto bendrą veiklą.

Nors teigiama, jog UAB Energetikos tiekimo bazės steigėjai yra vyras ir žmona Rusakovai, A.Kononovas ir UAB „Energetinių sistemų lizingas“, „Ekstrai“ pavyko rasti ir kitokių duomenų. Jie kertasi su pastarąja informacija, kadangi teigiama, jog vieninteliai bendrovės akcininkai – Olga Rusakova ir jos 24 metų sūnus Andrejus.

„Akcininkų knygos tvarkymo įstatymai griežtai nereglamentuojami, joje gali būti įrašyti ir fiktyvūs asmenys. Dokumentų tvarkytojas neatsako už netikrą informaciją“, – sakė „Ekstrą“ konsultavęs pareigūnas, paprašytas paaiškinti tokio neatitikimo priežastis. Jo teigimu, informacijos tikrumas daug priklauso ir nuo informacijos šaltinio. Todėl nenuostabu, jog viena informacija, gauta iš Įmonių registrų centro, neatitinka iš, sakykime, Valstybinės mokesčių inspekcijos gautos informacijos. Artimų Valstybinei mokesčių inspekcijai šaltinių teigimu, O.Rusakova deklaravo valdanti 51 proc. Energetikos tiekimo bazės akcijų, jos sūnus – 49 proc.

Iš kišenės – į kišenę

Tačiau tokia situacija, kai bendrovės akcininkais dedasi bent keli asmenys, turėtų tik dar labiau paaštrinti intrigą. Nes būtų kalbama ne vien apie akcijas, kurių kai kurie Lietuvos politikai virkavo negalintys parduoti, bet apie milijonus. Būtent jie, „Ekstros“ nuomone, ir galėjo suintriguoti Rusijos pareigūnus. Vadinasi, milijonus skalaujanti upė turėtų atgaivinti ir lietuvių Temidę.

Pasak „Ekstros“ šaltinių, Rusakovų šeima, jos pačios teigimu, valdydama visas Energetikos tiekimo bazės akcijas, iš bendrovės gavo beprocentę net 38 milijonų litų paskolą. Šeimos galvai teko 23, žmonai – per 2, dukteriai Jekaterinai veik 8, sūnui Andrejui per 3,5 milijono litų.

Šį paskola, kurią pareigūnai greičiausiai įvardytų kaip pinigų plovimo mechanizmą, – bendrovės ūkinės finansinės veiklos ledkalnio viršūnė. Tų pačių „Ekstros“ šaltinių tvirtinimu, pagal paskolos sutartį bendrovė O.Rusakovos prašymu į jos sąskaitą Liuksemburge pervedė apie 100 tūkstančių eurų. Pagal vieną versijų, šie pinigai – grąžinta skola už anksčiau iš vienos Amerikoje registruotos bendrovės gautą paskolą. Tačiau bėda, kad dokumentais negalima įrodyti, kad ši paskola – apie 117 tūkstančių JAV dolerių – egzistavo.

Iš bendrovės milijonai keliavo ir nekilnojamajam šeimos turtui įsigyti. Pagal paskolos sutartį Rusakovų sūnus Andrejus už 9 milijonus rublių (apie 850 tūkst. Lt) Maskvoje įsigijo butą, o kiek vėliau už 700 tūkstančių litų – apie 10 arų žemės Palangoje.

Milijonų upė

Kas tie aitvarai, Energetikos tiekimo bazei sunešę milijonus? Vienas pastarųjų – Lietuvos energetikos institutas, į bendrovės sąskaitą banke pervedęs apie 12,5 mln. eurų (apie 45 mln. Lt). „Tai pinigai, gauti iš Ignalinos atominės elektrinės įvykdžius projektą“, – „Ekstrai“ sakė instituto bendradarbis S.Rinkevičius. Anot jo, konsorciumui laimėjus konkursą, tarp trijų jo dalyvių buvo sutarta, jog gavęs pinigus iš elektrinės, institutas už atliktus darbus atsiskaitys su bendrove.

Tiesa, S.Rinkevičius akcentavo, jog minėta suma – ne visa, IAE sumokėta konsorciumui. Dalį pinigų pasiliko institutas. „Energetikos tiekimo bazė rūpinosi įrenginių gamyba, juos pristatė į elektrinę“, – taip bendrovės funkcijas trišaliame konsorciume apibūdino S.Rinkevičius.

Tačiau šie milijonai dar ne visi, iš IAE patekę į Energetikos tiekimo bazės sąskaitą. Iš viso atominės energijos tramdytojai už įvairias paslaugas bendrovei pastaruoju metu pervedė apie 86 milijonus litų. Nežinia, už kokias paslaugas bendrovei 5,5 milijono eurų (apie 19 mln. Lt) sumokėjo užsienyje registruota bendrovė „Langford“.

Ne mažiau keistai atrodo ir bendrovės išlaidos. Vienam verslo partnerių, Vilniuje registruotam ir buvusioje uždaro tipo gamykloje „Sigma“ įsikūrusiam Elektromagnetinio suderinamumo mokslinio tyrimo centrui (ESMTC), už darbus sumokėta apie 1,4 mln. Lt, o S.Rusakovo atstovaujamai užsienyje registruotai bendrovei „Olgser“ atseikėta veik 3 milijonai litų. Sprendžiant iš duomenų, pinigais pamaloninti ir užsienio partneriai. Antai Čekijoje įsikūrusiai ir techniką atominėms elektrinėms gaminančiai „Škoda“ už pirktą įrangą pervesta beveik milijonas eurų (apie 3,3 mln. Lt), pusė milijono eurų (apie 1,7 mln. Lt) – Sankt Peterburge įsikūrusiai bendrovei JSC NPO (atviroji akcinė bendrovė Energetikos įrenginių tyrimo ir projektavimo mokslinis gamybinis susivienijimas).

Šių milijonų tekėjimą į Energetikos tiekimo bazę ir iš jos būtų galima priskirti įprastiems verslo santykiams, tačiau „Ekstros“ disponuojami kiti duomenys leidžia abejoti, ar kartais už tam tikras paslaugas (kontraktus su IAE ir pan., – red.) nebuvo mokama „otkato“ arba paprasčiausiai išplautos milžiniškos sumos. „Ekstros“ šaltinių teigimu, pastaruoju metu iš Energetikos tiekimo bazės milijoninės pinigų sumos buvo pervestos mažiausiai į šešių fizinių asmenų (redakcijai pavardės žinomos, – red.) asmenines sąskaitas: A. – 3,7 mln. Lt, B. – 7,5 mln. Lt, C. – 3,9 mln. Lt, D. – apie 100 tūkst. eurų ir 1,5 mln. Lt, E. – 3,4 mln. Lt, F. – apie 300 tūkst. Lt.

Šią finansinių operacijų seką papildo dar viena ne mažiau pikantiška. Nuoma užsiimanti Vilniuje registruota bendrovė „Iksada“ perveda apie 1,3 mln. Lt Energetikos tiekimo bazei, ši beveik milijonu daugiau – taip pat nuoma užsiimančiai bendrovei „Solirina“. Nieko nebūtų keista nežinant, kad abi bendrovės veikia toje pačioje vietoje, o vienai jų vadovauja Igoris Vysockas, kitai – Aleksandra Vysockaja.

Taigi nenuosabu, jog per Energetikos tiekimo bazės vadovų pirštus tekėję milijonai galėjo sudominti Rusijos teisėsaugos pareigūnus. Tačiau į klausimą, ar šie fantastiškai įspūdingi skaičiai galėtų sudominti mūsų šalies Temidės tarnus, šiandien lieka neatsakyta.