Šturmo metu greitojo reagavimo rinktinės "Aras" pareigūnai nukovė besipriešinantį nusikaltėlį, tačiau buvo sužeistas ir įkaitu laikytas nepilnametis Aleksandras Špilevojus. Spėjama, kad berniuką kliudė "Aro" policininko iššautos kulkos skeveldra.
Neseniai "Aro" rinktinės vadas vyresnysis komisaras Viktoras Grabauskas prasitarė, kad jie operacijos metu buvo priversti naudoti tokias suskylančias kulkas, nes kitokių tiesiog neturėjo, o veikti reikėjo žaibiškai. "Atsitrenkusi į žemę ar kitą kliūtį tokia kulka plyšta. Nuo smūgio švininė šerdis spaudžia varinį apvalkalą ir šis pažyra aplink mažomis aštriomis skeveldromis", - "Kauno dienai" sakė V.Grabauskas.
A.Špilevojus nukentėjo nesmarkiai. Kelių milimetrų skersmens skeveldra kiaurai perskrodė jo peties minkštuosius audinius, nekliudydama kaulo ar didesnių kraujagyslių. Žaizdelė užgijo per kelias dienas. Tačiau, pasak V.Grabausko, jei tokia skeveldra būtų pataikiusi berniukui į akį, jis greičiausiai būtų likęs invalidu.
Per pratybas susižeidžia patys pareigūnai
Šovinius su skylančiomis kulkomis naudoja nemažai policijos padalinių visoje šalyje. "Šoviniai su tokiomis kulkomis yra pigesni ir tai, matyt, yra vienas kriterijų, kodėl jie pasirenkami. Nemanau, kad jų iš viso negalima naudoti, tačiau visada išlieka pavojus, kad skeveldros gali sužeisti niekuo dėtus žmones. Be to, kulkos šerdis irgi gali atšokti rikošetu. Mes iš pradžių ir galvojome, kad berniuką Panevėžyje sužeidė rikošetu atšokusi kulka", - pasakojo "Aro" vyresnysis komisaras.
Pasak V.Grabausko, miniatiūrinių skeveldrų jo vadovaujamo elitinio padalinio pareigūnams patiems ne kartą teko "paragauti" net per pratybas. Kelis kartus pasikartojo situacija, kai šaudykloje, šaudant į taikinį, esantį už 20-25 metrų, nuo kulkų gaudytuvo atšokusios skeveldros nesunkiai žalojo ties ugnies linija stovinčius pareigūnus.
"Yra daug įvairaus tipo kulkų. Jei prastas policijos finansavimas nebūtų kliūtis, jų būtų galima įsigyti įvairiausių, pritaikytų visokiausioms situacijoms. Pavyzdžiui, įkaitus išlaisvinant būtų naudojami vieni šoviniai, ieškant miške besislapstančio nusikaltėlio būtų galima naudoti kitokius šaudmenis. Tačiau toks varijavimas dabartinėje situacijoje yra neįmanomas, nes tai kainuoja papildomus pinigus. Tarkim, yra kulkų, kurios tiesiog subyra. Kai kuriose situacijose jos labai praverstų, tačiau jos yra dvigubai brangesnės už tas kulkas, kurias dabar naudojame. Esame priversti šaudyti tokiais šoviniais, kokius gauname", - tvirtino "Aro" vadas.
Maža to, kad pareigūnai negali rinktis, kokius šaudmenis naudoti, jiems trūksta ir to tipo šovinių, kuris yra jiems skiriamas. V.Grabausko teigimu, šiemet "Arui" planuojama skirti mažiau šaudmenų nei pernai ar užpernai. Reikia pabrėžti, kad šio padalinio pareigūnams šaudymo pratybos yra viena iš prioritetinių pasiruošimo dalių.
Išminuotojų Mykoliukas dažnai streikuoja
"Aro" rinktinę kamuoja ir kitokie materialiniai nepritekliai. Atrodytų, nieko naujo - visa policija ne pirmus metus nuolatos skundžiasi mažėjančiu finansavimu, susidėvėjusia technika, mažėjančiais atlyginimais. Tačiau juk kalbame apie elitinį policijos padalinį, kurio paskirtis kovoti su teroristais ir itin pavojingais nusikaltėliais.
"Kadangi mūsų rinktinė nėra maža, šiuo metu negalime visos rinktinės visiškai aprūpinti apsauginėmis neperšaunamomis liemenėmis. Trūksta patikimų šaunamųjų ginklų: tiek automatų, tiek pistoletų. Dalis ginklų, ypač pistoletų, visiškai nepatikimi. Būna, kad užsikerta po pirmojo šūvio. Nesunku suprasti, kad užsikirtęs ginklas pareigūnui gali kainuoti gyvybę. Skaudžiausia yra tai, kad žmogus eina į operaciją su ginklu, kuriuo jis nepasitiki. Toks atvejis, kai ginklas užsikirto, pasitaikė ir kovinėje operacijoje", - neslėpė apmaudo V.Grabauskas.
Improvizuoti tenka ir kitose srityse. Pavyzdžiui, dalį turimų įsilaužimo įrankių vyresnysis komisaras V.Grabauskas vertina kaip labai kokybiškus, tačiau jų nepakanka, todėl likusią dalį tenka patiems kurti ir meistrauti.
Baigia pasenti ir "Aro" išminuotojų įranga. Vaizdžiai Mykoliuku vadinamas išminuotojų robotas, kažkada gautas kaip labdara, jau seniai streikuoja ir prašosi išleidžiamas į pensiją, tačiau jo nėra kuo pakeisti. Genda ir kita išminuotojų turima įranga. Nesunku įsivaizduoti, kuo vieną kartą gali baigtis išminuotojų technikos gedimas.
Trimis ratais toli nenuvažiuosi
Šių metų pradžioje į netikėtą situaciją pateko Jurbarko kriminalinės policijos pareigūnai. Persekiojant įtartiną automobilį jų Žiguliams... nukrito ratas.
Kovo 4 d. prieš vidurnaktį kelyje Jurbarkas-Girdžiai budėję policijos pareigūnai pamatė priešais atvažiuojantį automobilį. Staiga šis apsisuko ir nulėkė iš kur atvažiavęs. Policininkams tai pasirodė įtartina ir jie nusprendė sustabdyti bei patikrinti šią transporto priemonę.
Pareigūnai, važiuodami automobiliu VAZ-2107 su skiriamaisiais ženklais ir įjungtu švyturėliu, pasileido pavymui, tačiau staiga jų mašina tapo nebevaldoma ir nulėkė į griovį. Paaiškėjo, kad didelio greičio neatlaikė keliolikos metų senumo rusiško automobilio važiuoklė ir atsiskyrė vienas galinis ratas. Laimė, nė vienas iš automobiliu važiavusių trijų policijos pareigūnų rimčiau nenukentėjo.
Jurbarko rajono policijos komisariato vadovo komisaro Vidmanto Glioso teigimu, taip ir liko iki galo neišaiškinta, ar ratas nukrito dėl techninio gedimo, ar čia būta sabotažo. Tačiau tai, jog iš 17 šiuo metu komisariato turimų automobilių dėl jų amžiaus ar techninės būklės reikėtų nurašyti bent 14, leidžia suvokti, kokiu transportu į įvykio vietas skuba ar pažeidėjus bei nusikaltėlius persekioja pareigūnai.
"Vokietijoje, tarkim, policijos automobilis nurašomas po penkerių metų eksploatavimo, o mes jau kelerius metus negavome nė vieno naujo automobilio. Ir ratą pametusius Žigulius suremontavome taip, kad dabar atrodo kaip nauji", - su ironija kalbėjo komisaras V.Gliosas.
V.Glioso teigimu, jurbarkiečių turimi ginklai irgi negali būti pagirti už patikimumą: "Praktikoje šaudyti tenka retai, nes rajonas gana ramus, tačiau per pratybas šaudykloje jie neretai užsikerta".
Visuomenė turėtų pareikalauti
Buvęs "Aro" rinktinės vadovas, vėliau irgi vienam didžiausių Lietuvos policijos padalinių - Vilniaus viešosios policijos patrulinės tarnybos rinktinei - ilgą laiką vadovavęs o dabar sostinės Apsaugos policijos skyriaus viršininku paskirtas komisaras Jonas Lazarenka tvirtina, kad ne viskas policijos darbe pasiekiama tik gero finansavimo dėka.
"Jei pažiūrėsite į patrulinę rinktinę, kurioje anksčiau dirbau, tai joje daug kas buvo pasiekta ne per finansinius išteklius ir sugebėjimus, o darbuotojų, kurie savo laisvalaikiu, savo rankomis daug ką padarė ir pagerino, darbu. Valstybė duoda pinigų tiek, kiek ji turi, tačiau pareigūnas mato, kad daug kas gali būti geriau, ir jis aukoja savo laiką bei tvarko transporto priemones ar kitą įrangą. Siūlyčiau ir kitų policijos įstaigų vadovams pasižiūrėti, ką būtų galima padaryti ir pagerinti net ir su turimais resursais", - išdėstė savo ūkininkavimo formulę J.Lazarenka.
Pašnekovas teigė norįs, kad visuomenė suprastų, jog policija pinigų prašo ne tam, kad pagerintų savo darbo sąlygas: "Jei turėtume geresnę materialinę bazę, gerokai daugiau naudos galėtumėme duoti piliečiams, kuriems ir dirbame. Tikrai širdį suspaudžia, kai dėl sugedusio transporto negalime laiku atvykti į iškvietimo vietą. Jei iki šiol tokių atvejų mano darbe beveik nepasitaikė, tai tik dėl to, kad pareigūnai stengiasi daugiau, nei jiems priklausytų".
Pasak komisaro V.Lazarenkos, valstybė policijai skiria tiek pinigų, kiek piliečiai to galų gale nori: "Juk nėra taip, kad turime kažkokią iš užsienio deleguotą valdžią, kuri Lietuvos gyventojams neketina užtikrinti saugaus gyvenimo. Kiek tie piliečiai nori, tiek jie ir turi. Jei jie norėtų, kad "Aras" turėtų reikiamo lygio ginklų, kad policija važinėtų reikiamo lygio automobiliais, aš manau, kad jie to pareikalautų iš savo renkamų Seimo narių ir Vyriausybės".