“Sutarties tekstas analogiškas M.K.Čiurlionio tilto sutarties tekstui, skiriasi tik koncesininko pavadinimas. Nesuprantama, kodėl spauda baiminasi dėl kainos. Ji kito dėl padidėjusio darbų kiekio”, - praėjusių metų liepą miesto Tarybos posėdyje sakė Ekonomikos departamento direktorius.

“Čia gal ir aš kaltas, buvau pamiršęs, kad yra dar krantinė, todėl padidėjo kaina”, - tikino G.Buinevičius. Keletą savaičių prieš šį posėdį Savivaldybės administracijos atstovai buvo užsiminę, kad Aleksoto tilto transporto mazgo koncesija kainuos apie 38 milijonus litų. Vėliau ši suma netikėtai šoktelėjo iki 59 milijonų litų.

Pasikeitę skaičiai sukėlė abejonių įvairių partijų politikams. “Iš kur atsirado dviguba suma?” - klausė socialdemokratas Bronislovas Kučinskas.

“Sunku komentuoti, jums pateiktas visai naujas aiškinamasis raštas. Skaičiai komitetuose buvo pateikti nauji”, - politikus bandė įtikinti A.Gineitas.

“Komiteto posėdyje buvo kalbama kitaip, minėtos kitos sumos. Buvo kalbama apie 28 milijonus litų. Negalvokit, kad mes nesuprantame”, - Ekonomikos departamento direktoriui atkirto socialdemokratas.

Sutartį pateikė paskutinę minutę

Kauno politikai praėjusių metų liepą pritarė, kad Savivaldybės administracija su bendrove “Kamesta” pasirašytų Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutartį. Šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad miesto Tarybos komitetams sutarties projektas net nebuvo pateiktas. Jį politikai gavo tik prieš posėdį.

Tiek Ekonomikos departamento direktorius A.Gineitas, tiek buvęs Savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius tuomet teigė, kad sutartį tikrino specialistai ir ji esanti naudinga miestui.

Antikorupcinės komisijos pirmininkui Stasiui Žirguliui užsiminus, kad klausimas visiškai neparengtas, trūksta informacijos, todėl ir kyla sumaištis, Ekonomikos departamento direktorius tai kategoriškai neigė.

“Pateikti sąmatiniai kaštai. Viskas yra labai aišku ir nėra pagrindo netikėti pateiktais skaičiais. Komisija kainas patikrino”, - praėjusių metų liepą tikino A.Gineitas.

Tačiau šią savaitę Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas viešai prabilo, kad miestas gali prarasti apie 20 milijonų litų. Paaiškėjo, kad už 15,5 milijonų paskolą per 25-erius metus įsipareigota išmokėti net 26 milijonus litų palūkanų.

Šiuo metu Vidaus audito skyrius atlieka tyrimą. Neatmetama galimybė, kad visa medžiaga bus perduota teisėsaugos pareigūnams.

Ragino neįtarinėti vieni kitų

“Kauno dienos” gautame posėdžio protokole yra ir daugiau dabar abejonių keliančių valdininkų citatų. “Koncesijos mokesčių apskaičiavimas yra labai primityvus. Viskas išdėstyta aiškinamajame rašte, o be to, viskas labai kinta. Suprantu, kad yra noras, jog viskas būtų padaryta už dyką, bet versle to nėra”, - tikino A.Gineitas.

Kai kurie politikai dar prieš metus pastebėjo, kad prie sutarties projekto nėra priedų, taip pat trūksta aiškumo, kaip apskaičiuojami koncesijos mokesčiai. Liberalcentristas Zenonas Vainoras pasigedo nepriklausomų ekspertų išvadų.

Tačiau kritikai gana greitai buvo nutildyti. “Neįtarinėkime vieni kitų. Greičiau svarstykime ir balsuokime”, - kolegas ragino miesto Tarybos narys Gediminas Žemaitis, matyt pamiršęs, kad aptariamo projekto vertė - ne keli tūkstančiai, o kelios dešimtys milijonų litų.

“Tokie kontraktai daromi pirmą kartą ir administracija rengiasi visiems galimiems auditams, nes jų tikrai bus pakankamai”, - tuomet prognozavo buvęs Savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius.

Nepriklausomų ekspertų išvadų nebuvo

“Kauno diena” vakar priminė Ekonomikos departamento direktoriui A.Gineitui, ką jis kalbėjo prieš metus vykusiame miesto Tarybos posėdyje.

“Agitavau? Buvo pateiktas pasiūlymas, pagristas konkrečiais skaičiais. Taip pat pristatėme “DnB Nord” banko ekspertų išvadas, kiek kainuoja šis projektas. Reikia nepamiršti, kad tuo metu bankai neskolino pinigų 25-eriems metams. Be to, nereikia klaidinti, kad paskolą ir palūkanas moka Savivaldybė. Tai “Kamestos” prievolė”, - tikino A.Gineitas.

Savivaldybė “Kamestai” įsipareigojo kasmet mokėti koncesijos mokestį, kurio dydis tiesiogiai priklauso tiek nuo paskolos, tiek nuo palūkanų, tiek nuo Statybos ir eksploatacijos išlaidų.

A.Gineitas taip pat neigė, kad per 25-erius metus buvo įsipareigota sumokėti 26 milijonus litų palūkanų. “Tai netikslūs skaičiai”, - tikino direktorius.

Paklaustas, kodėl nebuvo pasamdyti nepriklausomi ekspertai, o remtasi tik šį sandorį finansavusio banko išvadomis, A.Gineitas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

“Tai nėra mano funkcija. Man tokio pavedimo niekas nedavė. Galime tik diskutuoti, ar reikėjo samdyti ekspertus, ar ne,” - sakė Ekonomikos departamento direktorius. Jis tikino, kad kilusiame skandale jaučiasi situacijos įkaitu.

Meras užsiregistravo, bet nebalsavo

Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutarčiai praėjusių metų liepą pritarė 26 iš 41 miesto Tarybos nario. Vienintelis Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas tuomet susilaikė. Prieš balsavimą užsiregistravo 32 miesto Tarybos nariai, tačiau 5 politikai nebalsavo. Taip pasielgė Kauno meras Arvydas Garbaravičius, pirmasis jo pavaduotojas Antanas Adolfas Balutis ir socialdemokratai Antanina Medviedevienė, Giedrius Donatas Ašmys, Živilė Jakaitė.

“Jau tuomet kilo daug įtarimų, nes sutarties projektą pamatėme tik prieš posėdį. Negaliu pasakyti, kodėl kolegos pritarė šiai sutarčiai. Galbūt jau buvo juntamos atostogų nuotaikos? Tai, ką dabar matome, negaliu vertinti kaip kažkokį valdininkų aplaidumą. Tai labiau jau primena sąmoningą tendencingumą. Dalis informacijos bandyta nuslėpti”, - sakė A.Kupčinskas.

Jo nuomone, siekiant išvengti panašių nesusipratimų, sporto rūmų koncesijos sutartis turėtų būti svarstoma ne tik uždaruose komitetų posėdžiuose, bet ir viešai.