Iš liudininko pasakojimų pareigūnams susidarė įspūdis, kad į būtent į šį narvą ir galėjo būti įgrūstas neblaivus ant žemės parkritęs rašytojas. Tačiau šią versiją, anot pareigūnų, dar reikės patikrinti ir tik tada bus galima tiksliai atsakyti, ar įmanoma į minėtą įrenginį bagažinėje įsodinti suaugusį vyrą.
Savo pavardės ir vardo prašęs neskelbti liudininkas sakė: „tą vakarą (naktį iš rugpjūčio 5 į 6 dieną - DELFI) buvau užsukęs į kavinę ir mačiau tarp Rašytojų sąjungos ir Centrinio pašto ant šaligatvio gulintį žmogų ir šalia jo stovinčius du policininkus. Priėjęs arčiau pažiūrėti, ar žmogus gyvas, buvau policininkų paklaustas ar jį pažįstu. Pasakiau, kad ne ir nuėjau į kavinę. Netrukus iš jos išėjęs pamačiau tą žmogų, įgrūstą į policijos mašinos bagažinę. Tai buvo antra atvažiavusi policijos mašina“.
Tokius vilniečio parodymus tarnybinį patikrinimą dėl G.Beresnevičiaus gabenimo į nakvynės namus aplinkybių atliekantys pareigūnai ketina tikrinti su kitų surastų liudininkų parodymais. Tikėtina, kad įvykį matė daugiau žmonių, todėl pareigūnai prašo juos atsiliepti.
Patruliai iš karto po G.Beresnevičiaus mirties aiškino, jog rašytojas mirė prie nakvynės namų filialo „Sala“ išlipęs iš patrulių automobilio. Tačiau tokią versiją paneigia atsiradęs liudininkas. Jo žodžiais, rašytojas nebūtų sugebėjęs pats nei įlipti, nei išlipti iš automobilio.
Tarnybinį patikrinimą dėl G.Beresnevičiaus „paskutinės kelionės“ aplinkybių nurodė atlikti vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys. DELFI žiniomis, šiuo tyrimu itin domisi ir premjeras Gediminas Kirkilas.
Kitą tyrimą dėl G.Beresnevičius mirties priežasties atlieka Vilniaus policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrius. Jo pareigūnams talkinantys ekspertai jau nustatė, kad rašytojas, pirminiais duomenimis, galėjo mirti savo mirtimi. Pagrindine jos priežastimi įvardijamas alkoholio perdozavimas ir širdies veiklos sutrikimas.
Velionį gerai pažinojęs filosofas Vytautas Ališauskas mano, kad policijos pareigūnai, gabenę G.Beresnevičių į nakvynės namus, o ne į ligoninę, neatliko savo svarbiausios funkcijos - tarnauti ir ginti.
Žinomas publicistas, eseistas, religijotyrininkas 45-erių G.Beresnevičius mirė naktį iš rugpjūčio 5 iki rugpjūčio 6-ąją. Prieš vidurnaktį baro „Trečias brolis“ darbuotojai policijos prašė pagalbos nuraminti bare triukšmaujantį neblaivų vyrą.
Pagal anksčiau skelbtą versiją, atvykus pareigūnams, jis jau buvo išėjęs į gatvę, kur buvo sulaikytas ir nuvežtas į T.Kosciuškos gatvėje esančius nakvynės namus. Po sulaikymo praėjus maždaug pusantros valandos jis mirė.
G.Beresnevičius buvo palaidotas Kauno Romainių kapinėse.
Grupė Lietuvoje gerai žinomų žmonių praėjusią savaitę kreipėsi į generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydami užtikrinti, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos G.Beresnevičiaus netikėtos mirties aplinkybės ir ragino kuo greičiau tyrimo rezultatus pristatyti visuomenei.
Kreipimąsi pasirašė V.Ališauskas, Diana Vilytė, Darius Kuolys, Leonidas Donskis, Virginijus Savukynas, Kornelijus Platelis, Rolandas Rastauskas, Audrius Siaurusevičius, Arūnas Peškaitis, Vaidas Jauniškis ir kiti.
„Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbė, kad daugiau nei prieš tris metus G.Beresnevičius iš vieno banko gavo paskolą ir su šeima nusipirko trijų kambarių butą Vilniaus Pilaitės rajone. Rašytojo giminaičių teigimu, jis pasiskolino 85 tūkst. litų, kuriuos turėjo grąžinti per 20 metų. Dalį skolos jis buvo sumokėjęs ir yra likę grąžinti 71 tūkst. litų.
Prieš imdamas paskolą butui G.Beresnevičius buvo apsidraudęs gyvybę.
Iki šiol neaišku, ar jo našlė Auksė gaus draudimo išmoką, mat laikiname mirties liudijime yra įrašas, jog jis buvo apsinuodijęs alkoholiu.
Ši aplinkybė nėra palanki G.Beresnevičiaus šeimai.
Gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad jei mirtį sukėlė alkoholis, bendrovė pasilieka teisę neišmokėti draudimo sumos.