Šioje knygoje taip pat reglamentuotas juridinio asmens steigimas, teisnumas, apibrėžti juridinio asmens organai, juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas, priverstinis akcijų pardavimas bei juridinio asmens veiklos tyrimas ir kiti aktualūs klausimai.
Civilinio kodekso antrosios knygos komentarus parašė Aukščiausiojo Teismo teisėjas profesorius Valentinas Mikelėnas, advokatai Gintautas Bartkus ir Šarūnas Keserauskas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytojas Vytautas Mizaras.
Iki šiol buvo išleistas tik pirmosios Civilinio kodekso knygos komentaras, todėl Teisingumo ministerija ir kiti teisininkai priversti nuolat aiškinti naujojo kodekso normas bei nuostatas. Komentarai šią problemą išsprendžia, pateikdami aktualius komentarus apie konkrečiuose kodekso straipsniuose numatytas normas
Teisingumo ministras Vytautas Markevičius spaudos konferencijoje sakė, kad šis komentaras bus naudingas formuojant teisinę praktiką. Jis neatmetė galimybės, kad išeis ir komentaro redakcija, jis bus tobulinamas.
Tuo tarpu beveik metus galiojančio Lietuvos civilinio kodekso normų keisti neprireikė.
"Ažiotažas nuslūgo, dabar visi galvoja, kaip santykius sureguliuoti pagal kodeksą", - sakė teisingumo ministras.
Naująjį Lietuvos Civilinį kodeksą užsienio ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių Europoje, ypač vaiko teisių apsaugos srityje, nors kodekso rengėjai susilaukė nemažai Lietuvos visuomenės ir valstybės institucijų kritikos. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ne kodekso nuostatos netobulos, o kiti teisės aktai.
Naujas Civilinis kodeksas Lietuvoje įsigaliojo nuo praėjusių metų liepos 1 dienos. Pakeitęs pasenusį sovietinį kodeksą, jis iš esmės naujai reguliuoja civilinius santykius.
Iki tol Lietuvoje, nors ir labai pakeistas, galiojo sovietinis 1964 metais priimtas Civilinis kodeksas. Tačiau, pasak teisininkų, jo normos jau nebeatitiko didelių socialinių, ekonominių ir kitokių pokyčių visuomenėje.
Civilinis kodeksas rengti buvo pradėtas dar 1991 metais ir priimtas Seime 2000 metų liepos pabaigoje.
Šis kodeksas liberalizavo sandorių formas - dabar sutartis galima sudaryti ir žodžiu, ir elektroniniu būdu. Atsirado ir nemažai naujų sutarčių, kaip faktoringas, renta, lizingas, distribucija, franšizė - tai, kas būdinga šiuolaikinei komercinei teisei.
Manoma, kad kodeksas sustiprins ir vartotojų teisių apsaugą. Pavyzdžiui, kodekse nurodomas 12 dienų terminas prekėms pakeisti, jei jos neatitinka formos, spalvos ir panašiai.
Pirmoji Civilinio kodekso knyga skirta bendrosioms nuostatoms, antroji knyga ("Asmenys") reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teisinį statusą, atstovavimo pagrindus, trečioji knyga ("Šeimos teisė") skirta šeimos teisinių santykių reglamentavimui, ketvirtoji knyga ("Daiktinė teisė") reglamentuoja atskiras daiktines teises, jų įgyvendinimą ir gynimą, penktoji knyga ("Paveldėjimo teisė") reguliuoja paveldėjimo teisinius santykius, šeštoji knyga ("Prievolių teisė") skirta bendrajai prievolinės teisės daliai ir atskirų sutarčių rūšių teisiniam reguliavimui.
Dabartinis Civilinis kodeksas suderintas su Europos Sąjungos teise bei tarptautinės teisės aktais. Civilinį kodeksą teigiamai vertina užsienio ekspertai, tad 2004 metais stojant į šią sąjungą neturėtų kilti problemų staiga adaptuoti mūsų teisinę sistemą.
Šią vasarą turėtų išeiti ir kitų kodeksų knygų komentarai.
Šiuo metu aktualią informaciją apie Civilinio kodekso normas galima rasti ir Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje, adresu www.tm.lt .