Pirmą kartą keturiolika narių turinčioje Vyriausybėje dirbs net 11 parlamentarų. Iki šiol nė vienas iš jų nepaskelbė ketinantis atsisakyti Seimo nario mandato. Net devyniems Vyriausybės nariams yra tekę vadovauti ministerijoms.
Naujasis premjeras G.Kirkilas iki šiol ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 55 metų parlamentaras neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau vėliau baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, kur gilinosi į politikos mokslus. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje ir įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
Dar studijų metais G.Kirkilas dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi, vėliau ėjo įvairias partines pareigas, buvo Komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko padėjėjas ryšiams su spauda.
Finansų ministerijai ir toliau vadovaus socdemas Zigmantas Balčytis, iki šiol laikinai ėjęs ir premjero pareigas, o anksčiau vadovavęs Susisiekimo ministerijai. 52 metų parlamentaras yra įgijęs ekonomisto matematiko specialybę. Sovietmečiu jis dirbo Maisto pramonės ministerijoje, komjaunimo organizacijoje, buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, profesinių sąjungų reikalų valdytojas ir Mokymo centro direktorius. Atkūrus nepriklausomybę Z.Balčytis vadovavo Vilniaus asfaltbetonio gamyklai, dirbo Vilniaus apskrities valdytojo pavaduotoju, bendrovės „Lithun" generalinio direktoriaus pavaduotoju.
Socdemai prieš kelias savaites buvo pasiūlę skirti Z.Balčytį premjeru, tačiau Seimas didele balsų jo kandidatūrą atmetė.
Aplinkos ministru išliks jo partijos kolega Arūnas Kundrotas. 43 metų ekonomistas šioje ministerijoje dirba nuo 1990 metų. Ministro pareigas jis ėjo jau dviejose Vyriausybėse.
Susisiekimo ministru tapo dar vienas socdemas, buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius, pernai dėl nesutarimų su partijos kolegomis ir koalicijos partneriais pasitraukęs iš šio posto. 47 metų Seimo narys įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę, vėliau baigė vadybos magistrantūrą. Nuo 1990 metų jis buvo kelis kartus renkamas į Vilkaviškio rajono tarybą, ėjo rajono valdytojo pavaduotojo pareigas, porą metų dirbo privačioje bendrovėje.
Šalies krašto apsaugai vadovaus buvęs kelių Vyriausybių sveikatos apsaugos ministras, parlamentinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas. 50-metis politikas yra baigęs medicinos studijas. J.Oleko specializacija – plastinė chirurgija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministre išliko Vilija Blinkevičiūtė, kuri žlugus valdančiajai koalicijai socialliberalus iškeitė į socialdemokratus. 46-erių teisininkė darbą šioje ministerijoje pradėjo 1983 metais. Anksčiau V.Blinkevičiūtė buvo Naujosios sąjungos vicepirmininkė, tačiau po to, kai atsisakė paklusti partijos vadovybės nurodymui atsistatydinti iš ministrės posto, į šias pareigas nebuvo perrinkta.
Švietimo ir mokslo ministre paskirta socdemė, parlamentarė Roma Žakaitienė, anksčiau vadovavusi Kultūros ministerijai. 49 metų politikė taip pat turi teisininkės išsilavinimą.
Žemės ūkio ministre išliks Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimiera Prunskienė. 63 metų ekonomistė aktyvią politinę veiklą pradėjo 1988-aisiais, buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Kovo 11-osios Akto signatarė. 1990-1991 metais ji vadovavo pirmajai nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei. Vėliau keletą metų užsiėmė verslu, dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.
1995-aisiais K.Prunskienė įsteigė Lietuvos moterų (vėliau – Naujosios demokratijos) partiją, kuri vėliau susijungė su Valstiečių sąjunga. Politikė tapo jungtinės partijos pirmininke.
Į užsienio reikalų ministrus „valstiečiai" delegavo ambasadorių Baltarusijoje nepartinį Petrą Vaitiekūną. 53-ejų diplomatas ambasadai Baltarusijoje vadovavo metus. Fiziko specialybę turintis Nepriklausomybės Akto signataras kartu su bendraminčiais inicijavo Lietuvos centro judėjimą, vėliau peraugusį į Centro sąjungą. A.Brazausko Prezidentūroje jis dirbo referentu užsienio politikos grupėje, užsiėmė šalies integracija į NATO.
Prieš tapdamas ambasadoriumi Latvijoje P.Vaitiekūnas kurį laiką dirbo Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje. P.Vaitiekūnas Lietuvos visuomenei žinomesnis tapo, kai 2004 metų pradžioje atsisakė ambasadoriaus Rygoje darbo ir ėmėsi patarinėti tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui užsienio politikos klausimais. Tačiau šias pareigas ėjo vos kelis mėnesius, mat šalies vadovas per apkaltą buvo nušalintas.
Ūkio ministru paskirtas valstietis liaudininkas, parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas. 54 metų ekonomistas matematikas ilgą laiką dirbo moksliniu bendradarbiu Mokslų akademijos Ekonomikos institute. 1989-aisiais jis pradėjo vadovauti Ministrų Tarybos ekonomikos reformų padaliniui, pirmojoje Vyriausybėje ir nuo kelerius metus nuo 1995-ųjų ėjo ekonomikos ministro pareigas.
Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus Seimo narys „pilietininkas" Rimvydas Turčinskas. 50 metų ortopedas traumatologas prieš patekdamas į parlamentą vadovavo Marijampolės apskrities ligoninei.
Pilietinės demokratijos partijai atiteko ir Teisingumo ministerija, kurios vadovu taps Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Petras Baguška. 64 metų politikas studijavo teisę Vilniaus universitete, Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje. Nuo septintojo dešimtmečio P.Baguška ėjo įvairias pareigas Pasvalio, Šilalės, Kupiškio ir Kėdainių rajonų vykdomuosiuose komitetuose. Nepriklausomybės metais jis vadovavo Lietuvos žemės ūkio banko Kėdainių skyriui, o prieš patekdamas į Seimą ėjo Kėdainių rajono tarybos sekretoriaus pareigas.
Vidaus reikalų ministerijai vadovaus parlamentaras liberalcentristas Raimondas Šukys. 39 metų teisininkas yra dirbęs parlamentinės Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos referentu, Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos patarėju, bendrovės „BNA grupė" juristu konsultantu, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento patarėju, dėstė Vilniaus universitete. Per 1997 metų prezidento rinkimus R.Šukys dirbo Valdo Adamkaus rinkimų štabe.
Į kultūros ministrus liberalcentristai delegavo buvusį Seimo narį Joną Jučą. 54 metų eksparlamentaras studijavo Kauno politechnikos institute (dabar - Kauno technologijos universitetas), Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos akademija) įgijo kultūros švietimo darbuotojo specialybę. Nuo 1968 metų J.Jučas vadovavo įvairiems meno saviveiklos kolektyvams, yra sukūręs muzikinių kūrinių, apie 90 televizijos laidų apie džiazą.
Politikas visuomenei geriau žinomas kaip tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz" įkūrėjas ir meno vadovas.
Balsus „už" atidavė ir kai kurie žadėję nebalsuoti
Frakcijų atstovams Seimo posėdžių salės tribūnoje išsakant frakcijų pozicijas dėl naujos Vyriausybės programos, tapo akivaizdu, kad, jeigu Vyriausybei ir bus pritarta – tai tik kelių balsų persvara.
Jau svarstymo pradžioje konservatoriai, priekaištaudami dėl Vyriausybės programinių nuostatų ir kai kurių ministrų kandidatūrų, tikino nepritarsią mažumos Vyriausybės programai.
Tačiau 26 narius frakcijoje turintys konservatoriai teigė sudarysią galimybę programą patvirtinti socialdemokratų ir jų koalicijos partnerių balsais, Tėvynės sąjungos frakcijos nariams balsavime nedalyvaujant.
Akibrokštą socdemams metė socialliberalai, jų vadovo Artūro Paulausko lūpomis pareiškę, jog keturioliktosios Vyriausybės programos nepalaikys.
Dešimt narių turinti frakcija prieš keletą savaičių pasirašė susitarimą netrukdyti patvirtinti G.Kirkilo kandidatūrą į Vyriausybės vadovo postą, tačiau dėl pačios programos nuomonę pakeitė.
„Programos pateikimas, o, galbūt pasakysiu, daugiau, nepagarba Seimui tokio svarbaus politinio teisinio dokumento rengimui ir pateikimui, neleidžia mums balsuoti už šią programą", - apsisprendimą aiškino A.Paulauskas, sulaukęs pastabų, kad socialliberalai paprasčiausiai išsigando šeštadienį šalies dienraščiuose išspausdinto atviro buvusio „darbiečių" lyderio Viktoro Uspaskicho laiško.
10 narių turinčios „Tvarkos ir teisingumo" (liberalų demokratų) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis frakcijos apsisprendimą balsuoti prieš keturioliktosios Vyriausybės programą grindė nenoru remti Vyriausybės, kuri, „dar nespėjusi gimti, jau yra pasmerkta politinei mirčiai".
11 balsų turinčios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Petras Auštrevičius pareiškė, kad frakcija tars „ne" tai programai, „kuri veda mus atgal".
„Darbiečių" seniūnas Jonas Pinskus, nepaisant G.Kirkilo optimistinių žodžių apie šiltą ir naudingą susitikimą su šia frakcija, taip pat kalė vinį į keturioliktosios Vyriausybės karstą.
„Analizuojant programą ir kalbant su būsimais ministrais susidarė įspūdis, kad būsimasis ministrų kabinetas neskaitė visos programos, o, paklausus apie konkrečiais programines nuostatas, pasiūlė kreiptis į autorių. Kas jis? Kokia tokių ministrų kompetencija? Darbo partijos frakcijos vardu pareiškiu, kad mūsų frakcija nepalaiko naujos Vyriausybės kabineto programos ir balsuos prieš", - kalbėjo antradienį iki 29 parlamentarų sumažėjusios, tačiau vis dar didžiausios Seime išlikusios frakcijos vadovas.
Tačiau, suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad, sprendžiant dėl pritarimo keturioliktosios Vyriausybės programai, ne visi konservatoriai susilaikė nebalsavę: balsus „už" atidavė Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius bei Ramūnas Garbaravičius, Rytas Kupčinskas susilaikė.
Naujausi „pabėgėliai" iš Darbo partijos frakcijos – Skirmantas Pabedinskas bei Virginijus Domarkas - taip pat atidavė balsus už naująją Vyriausybę, „už" balsavo ir „darbietis" Jonas Jagminas.
Dalija dar negautus pinigus už "Mažeikių naftą"
Keturioliktosios Vyriausybės programa kritikuojama dėl to, kad didžioji dalis nuostatų paprasčiausiai nukopijuota nuo tryliktosios Vyriausybės. Be to, Seimo komitetuose analizuojant programą, joje aptikta ir loginių klaidų.
„Susidaro įspūdis, kad paskirtieji ministrai tik po paskyrimo susipažino su parašyta mažumos Vyriausybės programa – kai kurie skirsniai parašyti geriau, kai kurie neatlaiko jokios kritikos", - kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė.
Naujosios Vyriausybės programoje įsipareigojama pasiekti, kad nedarbas neviršytų 6 proc., nors, tarkime, registruotas nedarbo lygis Lietuvoje birželio pabaigoje siekė dvigubai mažiau - 2,9 procento.
„Šiandieną realaus nedarbo nėra, yra laisvų darbo vietų, bet visi išvyksta iš Lietuvos, šis procesas spartėja. Todėl pasigendame programos priemonių, kurios užtikrintų normalias darbo sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas", - iš Seimo tribūnos piktinosi naujasis Darbo partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus.
Keturioliktosios Vyriausybės programoje kaip vienas pirmaeilių darbų minimas kuo spartesnis Lietuvos įsijungimas į euro zoną ir Šengeno erdvę.
Vyriausybė į pirmaeilių darbų sąrašą įrašiusi lėšų, gautų pardavus „Mažeikių naftos" akcijas, panaudojimą rubliniams indėliams grąžinti, kompensacijoms už valstybės išperkamą turtą ir kita.
„Mažeikių naftos" pardavimo sandoris dar nėra baigtas, tad ši nuostata taip pat kritikuojama.
Naujosios Vyriausybės programoje numatyta mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 procentų, o ne iki 24 proc., kaip buvo numatyta buvusios Vyriausybės programoje. Kartu neapmokestinamą minimumą padidinti iki 400 Lt.
Kaip ir senosios Vyriausybės programoje, ketinama pasiekti, kad iki 2008 metų vidutinis darbo užmokestis padidėtų iki 1800 litų, minimali mėnesio alga – iki 800 litų, o vidutinė senatvės pensija būtų ne mažesnė kaip 650 litų per mėnesį.
G.Kirkilas tikėjosi pergalės
Po balsavimo G.Kirkilas žurnalistus tikino nė minutės neabejojęs, kad bus patvirtinta jo Vyriausybės programa. "Mes nuosekliai laikėmės mažumos Vyriausybės koncepcijos, jos laikysimės ir ateityje. Pralaimi tik tada, kai supainioji principus", - kalbėjo naujasis premjeras.
Jis pabrėžė, kad dirbti bus nelengva, nes didžioji dalis Seimo narių nepriklauso valdančiajai koalicijai.
Paklaustas, kiek laiko išsilaikys naujoji Vyriausybė, G.Kirkilas teigė: "Tiek, kiek mes sugebėsime dirbti. Viskas priklauso nuo mūsų. Tikiu, kad ji gali dirbti iki šios Seimo kadencijos pabaigos."
Socdemas teigė apgailestaujantis, kad buvę koalicijos partneriai socialliberalai nusprendė nepritarti Vyriausybės programai. "Man ypač skaudu, nes aš daug prisidėjau prie to, kad mes turėtume bendrą sąrašą paskutiniuose Seimo rinkimuose. Dėl to buvau labai stipriai kritikuotas dalies savo kolegų. Mes kartu veikėme tryliktoje Vyriausybėje", - teigė G.Kirkilas.
Ministrų kabineto programa buvo patvirtinta kelių valdantiesiems nepriklausančių Seimo narių dėka. Klausiamas, kaip pavyks ateityje užsitikrinti pakankamą parlamentarų paramą, G.Kirkilas teigė "dirbsiantis su Seimu", tačiau konkretaus plano neatskleidė.
Jis taip pat nesakė, nuo ko pradės savo patarėjų komandos formavimą, tačiau užsiminė kviesiąs Juozą Bernatonį likti premjero patarėju. Šis socdemas gali grįžti į Seimą, jei socialliberalas Antanas Valionis išvyks ambasadoriauti į Portugaliją.