„Prielaidos, kad aš supainiosiu viešus ar privačius interesus ir padarysiu nusikalstamas veikas, imdamasis spręsti ir kištis į konkrečių bylų sprendimą, ką įstatymai draudžia ir nepriskiria ministro kompetencijai, yra nepagrįstos. Galbūt tai yra tam, tikros politinės situacijos Seime išraiška, tam tikrų oponuojančių dabartinei mažumos Vyriausybei jėgų prielaidos, – žurnalistams sakė kandidatas į vidaus reikalų ministro postą liberalcentristas Raimondas Šukys po susitikimo su šalies prezidentu Valdu Adamkumi.
Jo teigimu, nei partijų pirmininkai nei partijos „savo kokių nors matymų primesti ministrui negali ir tai būtų antiįstatymiška ir to nebus“.
Kandidatas į vidaus reikalų ministro postą teigė manantis, kad prezidento ir jo nuostatos „turbūt sutapo“. „Už rezultatus esu pasirengęs prisiimti atsakomybę“, - žurnalistams sakė R.Šukys.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė po susitikimo su kandidatu žurnalistams sakė, kad pokalbyje prezidentas akcentavo Lietuvos pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės, šalies vadovas taip pat teiravosi, kokių veiksmų bus imtasi, kad būtų įsisavintos tam tikros lėšos ir kaip numatoma kontroliuoti jų panaudojimą.
Taip pat, anot jos, aptartas policijos veiklos tobulinimas, prezidentas atkreipė dėmesį, kad jis nepritaria Vidaus pulkų reorganizavimui į atskirą tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Taip pat, anot R.Grumadaitės, Vidaus reikalų ministerijos vadovas turėtų siekti, kad valstybės tarnyba taptų skaidresnė.
A.Kundrotas žadą tinkamą ES lėšų įsisavinimą
Šalies vadovas taip pat susitiko su kandidatu į aplinkos ministro postą laikinuoju aplinkos ministru socialdemokratu Arūnu Kundrotu.
A.Kundrotas teigia prezidentui pažadėjęs, kad ES lėšos bus įsisavintos kaip ir yra numatyta, taip pat, anot jo, jos padės įgyvendinti struktūrines reformas, pirmiausiai, atliekų tvarkymo srityje.
Taip pat jis teigė, kad bus įgyvendintos institucinės reformos siejamos su vandens sektoriumi. Jo teigimu, savavališkos statybos nuolat yra „budintis klausimas“, kuriam skirta nemažai išteklių. Jo teigimu, jei situacija per pusmetį nepagerės, bus svarstoma galimybė šį reguliavimą iš apskričių perduoti tiesiogiai Aplinkos ministerijai.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, prezidentas norėtų matyti energingesnę aplinkos apsaugos ministro veiklą, panaudojant Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas aplinkosaugos projektams, ypač atliekų tvarkymui.
Šalies vadovas taip pat domėjosi, kaip planuojama patobulinti valstybės saugomų teritorijų administravimą, kad daugiau nebūtų tokių atvejų, kaip nutiko Kuršių nerijoje. Taip pat, anot prezidento atstovės spaudai, kalbėta apie Statybų įstatymą, kuris jau metus yra įstrigęs Seime, tačiau padėtų spręsti nelegalių statybų problemas.
J.Jučas tikina nepainiosiąs viešųjų ir privačių interesų
Prezidento atstovė spaudai po susitiko teigė, kad prezidentas atkreipė dėmesį į galimą privačių ir viešųjų interesų konfliktą, nes siūlomo kandidato į kultūros ministrus Jono Jučo žmona vadovauja viešajai įstaigai, kuri organizuoja įvairius festivalius.
Anot jos, prezidentas su kandidatu taip pat kalbėjo apie būtinybę pertvarkyti kultūros finansavimą, kalbėjo apie būtinybę Kultūros ministerijai aktyviau bendradarbiauti su Užsienio reikalų ministerija.
J.Jučas tikino, kad jam teko dirbti Kaune Kultūros skyriaus vedėju, tačiau, anot jo, tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ tuo metu gavo dar mažiau lėšų iš savivaldybės biudžeto.
„Galiu užtikrinti, kad nuo tada, kai tapau valstybės tarnautoju patarimais aš festivalį šiek tiek kuruoju, o nužudyti jo savo rankomis nelabai aš linkęs, manau, kad visi jį stebės“, – aiškino kandidatas į kultūros ministrus.
„Kaunas Jazz" įkūrėjas teigė, kad „Kaunas Jazz“ festivalį rengia viešoji įstaiga, o tai nėra pelno siekianti organizacija ir visos likusios lėšos išleidžiamos DVD filmo gamybai ar kito projekto reikmėms.
V.Navickas aptarė dvi problemas
Kandidatas į ūkio ministro postą, trijų pirmųjų šalies Vyriausybių narys valstietis liaudininkas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas sakė, kad pokalbyje išsiskirtos dvi temos, pirmoji – trečiojo Ignalinos atominės elektrinės bloko arba naujos atominės elektrinės statyba, antroji - kad reikėtų statyti dujų saugyklas, kurios užtikrintų gamtinių dujų atsargas.
P.Baguška: man kompetencijos pakanka
Penktasis iš kandidatų į susitikimą su prezidentu ėjo vienas iš dviejų „pilietininkų“ kandidatų į ministrus, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Petras Baguška, pretenduojantis tapti Teisingumo ministerijos vadovu.
Turintis teisininko išsilavinimą buvęs darbietis Seimo opozicijos ir Darbo partijos kritikuojamas dėl kompetencijos stokos, anot jų, būsimasis teisingumo ministras nėra dirbęs teisininku.
P.Baguška užtikrino, kad naujoms pareigoms eiti jam kompetencijos pakanka.
„Aš beveik visą gyvenimą dirbau savivaldos institucijose, negaliu pasakyti, kad buvau atitrūkęs nuo teisės, gal kiek nuo baudžiamojo ir civilinio proceso. Be to, aš esu politikas, o mūsų ministerijos politiką įgyvendins administracija, aš pasirūpinsiu, kad vykdymas būtų užtikrintas“, – sakė kandidatas.
Jo teigimu, ministerija bendradarbiaus su Teisėjų taryba, organizuos teisėjų mokymą, tačiau į teismų veiklą nesikiš. Anot P.Baguškos, kai rudenį bus priimtas Teismų įstatymas ir pradės veikti, jis atkurs prarastą pasitikėjimą teismais.
„Viena iš ministerijos teisėkūros prioritetinių sričių bus kova su korupcija“, – aiškino Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas.
Anot R.Grumadaitės, prezidentas susitikime domėjosi, kokias problemas kandidatas įžvelgia teismų srityje ir kokių priemonių imtųsi paskirstas ministru. „Prezidento nuomone, Seime būtina priimti Teismų įstatymą, kad būtų atkurtas teismų autoritetas visuomenėje“, – sakė prezidento atstovė spaudai.
Ji teigia, kad būtina spręsti problemas, kurias kelia visuomenė. „Nekilnojamojo turto registro veikla kelia visuomenės nepasitikėjimą, daug kritikos susilaukia ir antstolių darbas“, – sakė R.Grumadaitė.
Jos teigimu, prezidentas teigė, kad būtina teisinėmis priemonėmis sudaryti palankią aplinką verslui, užtikrinti sąlygas valstybės administravimą ir kovoti su korupcija. „Kandidatas turėjo atsakymus į šias pastabas“, – sakė prezidento atstovė spaudai.
R.Žakaitienė planuoja gerinti profesinį mokymą
Po susitikimo su kandidate į švietimo ir mokslo ministrės postą, socialdemokrate Roma Žakaitiene, prezidento atstovė spaudai R.Grumadaitė žurnalistams sakė, kad prezidentas išryškino dvi problemas, kurios yra itin aktualios šiuo metu – prastą studijų kokybę ir konkurencijos stoką mokslo ir studijų sistemoje. Taip pat, anot jos, buvo kalbėta apie prioritetines mokslo ir studijų reformas, jų tąsą ir spartinimą.
Atstovės spaudai teigimu, prezidento nuomone, didelį smūgį švietimo sistemai sudavė abitūros egzaminų skandalas. Jau turinti ministrės darbo patirties, anksčiau vadovavusi Kultūros ministerijai R.Žakaitienė teigė, kad reikia „labai rimtai padirbėti“ su Profesinio mokymo įstatymu, tai, anot jos, yra viena silpniausių grandžių.
Taip pat, kandidatės teigimu, įgyvendinant Lisabonos strategiją būtina glaudžiau bendradarbiauti su kitomis ministerijomis mokslinių tyrimų, inovacijų, finansavimo srityse.
„Yra didžiulis noras, kad atsirastų daugiau geltonųjų autobusų, kurie išspręstų mokyklų restruktūrizavimo problemas, kai kur jos išties yra, nes nėra kam tinkamai ir laiku pavėžėti vaikų“, – sakė R.Žakaitienė.
Ji taip pat teigė, kad kadrų kaita ministerijoje numatoma, tačiau konkrečių pavardžių ji neatskleidė. „Karjeros tarnautojai toliau dirbs, iš politinio pasitikėjimo asmenų kai kas bus pakeista“, – sakė R.Žakaitienė.
J.Olekas sieks, kad jaunuoliai didžiuotųsi tarnavę Lietuvos kariuomenėje
Kandidatas į krašto apsaugos ministro postą, buvęs kelių Vyriausybių sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas po susitikimo su prezidentu sakė, kad ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas palikdamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) postą paprašė jo imtis šio darbo.
„Be abejo, galbūt aš būčiau labiau linkęs į sveikatos apsaugą, kuri buvo labai ilgo mano darbo sritis, bet negalėjau atsisakyti, nes keletą metų man tenka rūpintis krašto apsaugos reikalais vadovaujant, Seimo delegacijai NATO parlamentinėje asamblėjoje, be to, kurį laiką dirbau nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – aiškino kandidatas į KAM vadovo postą.
Anot jo, pati geriausia specialybė, suteikianti žinių bendrauti su žmonėmis ir dirbti tokį atsakingą darbą yra mediko profesija.
„Stengsiuosi tęsti pradėtus darbus, šiandien su prezidentu aptarėme labai svarbią poziciją – mūsų darbą vadovaujant Afganistano Goro provincijos atstatymo grupei, mums dar reikia sustiprinti civilinį komponentą“, – aiškino J.Olekas.
Jo teigimu, reikia stiprinti Lietuvos oro erdvės ir pasienio apsaugą. Anot jo, darbai yra pradėti, reikia juos pabaigti įsigyjant naujas oro erdvės kontrolės priemones.
Anot būsimojo KAM vadovo, būtina tęsti kariuomenės demokratizaciją ir artimesnį bendradarbiavimą su visuomene. „Kad artėtume prie to, jog merginos nenorėtų draugauti su tais vaikinais, kurie netarnavo Lietuvos kariuomenėje“, – sakė J.Olekas.
J.Oleko teigimu, siekiama, kad tarnavimas Lietuvos kariuomenėje būtų pasididžiavimas. Anot prezidento atstovės spaudai, susitikime buvo kalbėta apie krašto apsaugos sistemos programą ir jos finansavimą, krašto apsaugos reformą, Lietuvos oro erdvės apsaugą.
„Šiuo metu krašto apsaugai tenka 1,25 proc. bendrojo šalies vidaus produkto, nors Lietuva yra įsipareigojusi skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP ir dėl to Lietuva susilaukia kritikos iš NATO partnerių“, – sakė R.Grumadaitė.
A.Butkevičius džiaugiasi grįžtantis prie vykdomosios valdžios
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Algirdas Butkevičius, iš ankstesnės Vyriausybės pasitraukęs finansų ministras teigė, kad jį kaip politiką domina ši atskira ūkio šaka.
„Manau, kad bus įdomu save išbandyti, turiu keletą idėjų, labai bus įdomu įsigilinti į klausimą dėl geležinkelių projekto „Rail Baltica“, manau, kad man seksis gerai, noriu sugrįžti į vykdomąją valdžią“, – sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, su prezidentu diskutuota dėl valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos pašto“ tolimesnės veiklos organizavimo. Anot jo, apie geležinkelių privatizaciją kalbėti dar ankstoka.
Jis teigė nežinantis motyvų, kodėl kandidatu į susisiekimo ministru pasirinktas jis, o ne ankstesnis ministras, jo kolega Petras Čėsna.
Anot R.Grumadaitės, V.Adamkaus nuomone, būtina tęsti pradėtą transeuropinio tinklo Lietuvoje projektą ir rengti naujus projektus, paragino kandidatą įsigilinti į projektus ir pasiūlyti, kaip būtų galima juos įgyvendinti.
Anot jos, buvo klausiama, kaip bus siekiama gerinti sąlygas tranzitinių krovinių pervežimams, kad Lietuva būtų konkurencinga kaimynių atžvilgiu. Prezidentas taip pat domėjosi valstybinių įmonių ateitimi ir tolimesniu darbu.
Paskutinįjį V.Adamkus priėmė R.Turčinską
Bene ilgiausiai iš visų kandidatų pas prezidentą užtruko paskutinysis kandidatas – Sveikatos apsaugos ministerijai ketinantis vadovauti Seimo narys „pilietininkas" Rimvydas Turčinskas.
Kaip sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, šalies vadovas ypatingą dėmesį skiria Lietuvoje vykdomai sveikatos priežiūros reformai. Anot jos, Europoje ekspertų institucija, atlikusi vertinimą, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą pripažino blogiausia.
„Sveikatos priežiūros paslaugos yra ne tik prastos kokybės, bet ir sunkiai prieinamos žmonėms“, – sakė R.Grumadaitė.
Anot jos, prezidento nuomone, sveikatos priežiūros reforma turi būti skirta žmogui, o ne statistiniams rodikliams tenkinti.
„Šiandieninė sveikatos apsaugos sistema pasižymi netolerancija privačiai medicinai, todėl nėra sąlygų konkurencijai ir nėra galimybių mažinti įkainių ir jomis negali pasinaudoti mažesnes pajamas turintys gyventojai“, – šalies vadovą citavo jo atstovė spaudai.
R.Turčinskas sakė, sieksiąs, kad prieš vienuolika metų pradėta reforma tarnautų pacientams, tačiau nepaliktų nuošalyje ir sveikatos darbuotojų.
Jo teigimu, turi būti siekiama, kad dauguma ligonių būtų gydoma pirminėje sveikatos priežiūroje. R.Turčinsko teigimu, turi būti įvesti apmokėjimo kriterijai bendrosios praktikos gydytojams, kurie šiuo metu atlygį gauna už turimą pacientų kiekį, o ne gydymo kokybę.
Kaip DELFI jau rašė, buvęs darbietis, prieš išrenkamas į Seimą, vadovavo Marijampolės apskrities ligoninei, kurioje prieš keletą metų buvo apdeginti vos gimę dvyniai Laurynas ir Martynas Zdaniai.
„Tas įvykis gana skaudžiai atsiliepė ligoninei ir pacientams, ir žmonėms, ir man. Aš iš karto prisiėmiau atsakomybę, mano įsakymu tą pačią dieną buvo sudaryta komisija“, – sakė kandidatas į sveikatos apsaugos ministro postą.
Jo teigimu, nė viena iš įvykį tyrusių komisijų neturėjo priekaištų dėl to, kad nebuvo galimybių suteikti pagalbą. Anot R.Turčinsko, medikai pervertino savo norus padėti ir padarė klaidą, o tai paveikė ligoninę.
Antradienį prezidentas telefonu taip pat kalbėjosi su kelias kandidatais į ministrus. Telefonu V.Adamkus situaciją aptarė su kandidatu į užsienio reikalų ministrus Petru Vaitiekūnu, su kandidate į žemės ūkio ministres Kazimira Prunskiene, su kandidatu į finansų ministrus Zigmantu Balčyčiu bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą užimsiančia Vilija Blinkevičiūte.
Prezidentas dekretą dėl keturioliktosios šalies Vyriausybės sudėties pasirašė dar trečiadienį. Prezidento dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.