Smogas apėmė miestą
Amerikos gatvės gale užsidegęs privatus miško plotas apnuodijo visą miestą. Su miesto pakraštyje esančio durpyno ugnimi gaisrininkai ir miškininkai kovoja nuo pirmadienio.
Pranešimo apie gaisrą pušyne Rasos gatvės gale Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė pirmadienį 13.34 val. Dešimties arų plote degė durpinga miško paklotė. Apie kilusį gaisrą buvo informuota Paežerio girininkija. Iki vėlyvo vakaro rūkstančiame durpyne darbavosi du Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai ir keturi girininkijos miškininkai.
Sutemus durpyno gesinimo darbai buvo nutraukti – per naktį gaisravietėje budėjo tik vienas miškininkas. Pasak Paežerio girininkijos girininko Edmundo Blauzdžiūno, pasitelkti didesnes pajėgas nebuvo prasmės.
„Degančiame durpyne atviros liepsnos nematyti – tik rūkstantys dūmai. Tamsoje jų pastebėti neįmanoma, todėl gesinimo darbus teko nutraukti. Vienas žmogus buvo paliktas stebėti, ar nekils per naktį liepsna“, – aiškino girininkas. Tačiau pernakt negesintas durpynas vakar paryčiais įsiplieskė.
Durpėms įsidegus maždaug metro gylyje, dūmai pradėjo ypač gausiai veržtis. Amerikos ir aplinkinių gatvių gyventojai pasakojo pabudę paryčiais pajutę stiprų degėsių kvapą. Ne vienas išsigandęs puolė tikrinti, ar ne jų namas dega.
Dūmai pasklido beveik po visą miestą. Dar apie 8 valandą jie buvo matyti net ir Staniūnų gatvėje. Stiprus smogas apėmė miesto teritoriją nuo šiaurinės iki pietinės dalies.
Savininkams nepranešė Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie iš naujo įsiplieskiantį gaisrą gavo vakar 7.34 val. Gaisras buvo išplitęs 50 arų plote – atskirais židiniais degė durpinga miško paklotė, besiribojanti su Amerikos, Rasos gatvėmis. Vakar per dieną gaisras buvo likviduotas.
Manoma, kad gaisrą galėjo sukelti neatsargus žmogaus elgesys. Į gaisravietę veda daug miško takelių. Ši vieta itin mėgstama „rožyno“ mikrorajono gyventojų. „Gal nuo nuorūkos ar degtuko užsidegė – kai tokia sausra, durpingai paklotei įsiplieksti pakanka kibirkštėlės“, – pasakojo girininkas.
Išdegęs miško plotas – privati nuosavybė, tačiau, anot E.Blauzdžiūno, gaisro gesinimo išlaidas padengs ne miško sklypo savininkai, o Paežerio girininkija. „Žinoma, logiška būtų, jei nuostolius atlygintų patys savininkai, tačiau nėra įstatymo, kuris leistų mums to pareikalauti. Dar skaičiuosime, kiek žmonių dirbo, kiek kuro sunaudota, kiek vandens“, – aiškino E.Blauzdžiūnas
Tačiau apie 2 hektarus miško turintys Rimantas ir Daiva Bauboniai, nors ir gyvena beveik šalia gaisravietės, apie degančią jų nuosavybę teigė sužinoję tik iš „Sekundės“ korespondentų. Girininkas jiems apie nelaimę nepranešė. „Jautėme kvapą. Dar pakalbėjome, kad kažkas dega. Bet nė nepagalvojome, kad mūsų miškas. Mums niekas nepasakė, kad dega. Man po tokios jūsų žinios net karšta dabar pasidarė“, – buvo apstulbinta D.Baubonienė.
Oro tarša – ties kritine riba
Vakar gaisravietėje apsilankęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigė galįs pasiguosti bent tuo, kad gaisro židiniai pasklidę nedideliame plote. Direktorius neatmeta galimybės, kad, be po miestą pasklidusios oro taršos, galėjo būti gerokai liūdnesnės pasekmės, jei gaisras būtų apėmęs ne tik miško paklotę, bet persimetęs ir į medžius.
„Žinoma, kad tokiu atveju greta esančių gatvių gyventojai būtų nukentėję nuo dūmų“, – aiškino V.Jakštas.
Dėl „rožyno“ mikrorajono pakraštyje kilusio gaisro pastarosiomis dienomis Panevėžyje oro užterštumas leistiną normą viršijo daugiau nei penkis kartus. J.Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių sankryžoje esanti oro užterštumą matuojanti stotelė vakar 5.30 val. užfiksavo 43 kietųjų dalelių mikrogramus viename kubiniame metre.
Po pusvalandžio teršalų ore padaugėjo iki 56 mikrogramų 1 kub. m. Užterštumas sparčiai didėjo: 6.30 val. jis jau siekė 117 mikrogramų, 7 val. – 167 mikrogramus.
Pikas buvo 7.30 val., kai kietųjų dalelių kiekis ore pasiekė net 265 mikrogramus 1 kub. m. Užterštumas slūgti pradėjo po pusvalandžio – 8 val. jau buvo užfiksuota 167 mikrogramai. Vakar 14 val. kietųjų dalelių kiekis ore siekė jau 43 mikrogramus.
Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios inžinierės Apolonijos Lindienės, leistina vidutinė paros norma – 50 mikrogramų kubiniame metre. Aišku, kad praėjusią parą ši norma bus gerokai viršyta. Šiais metais Panevėžyje jau 17 parų kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo normą.
Aplinkos apsaugos ministerija numato, kad leistiną ribą teršalų kiekis gali peržengti 35 paras per metus. Pernai Panevėžyje buvo užfiksuotos 42 paros, kada teršalų kiekis ore buvo didesnis nei leidžiama. Klaipėdoje praėjusiais metais teršalų koncentracija ore leistinas normas viršijo 43 paras.
Vaistinės ekstremalioms sąlygoms nepasiruošusios A.Lindienės teigimu, piko metu – nuo 6.30 val. iki 9 val. bei nuo 16 val. iki 19 val. – kietųjų dalelių kiekis ore pasiekia net 60, 90 mikrogramų kubiniame metre. „Užterštumas mieste padidėja įsivyravus sausiems, žemo slėgio orams. Esant tokioms sąlygoms teršalai nesisklaido“, – pažymėjo vyriausioji inžinierė.
Leistiną ribą gerokai viršijantis kietųjų dalelių kiekis ore ypač kenksmingas sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ir vaikams. Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro gydytojo–higienos eksperto Eugenijaus Vilčinsko, vakar šoktelėjęs oro užterštumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
„Kai tokia situacija, geriau iš miesto išvažiuoti. To negalintieji padaryti turėtų orlaides uždengti šlapiais skudurais. Kiek tik galima rečiau eiti į lauką, jautresnieji turėtų naudotis specialiomis ar bent marlės kaukėmis“, – patarė E.Vilčinskas. Gydytas vakarykštę situaciją, kai kietųjų dalelių kiekis pasiekė 200 mikrogramų ribą, pavadino ekstremalia.
Tačiau apsauga nuo oro užterštumo – pačių gyventojų reikalas. Vakar nė vienoje miesto vaistinėje nebuvo galima įsigyti kietąsias daleles sulaikančių kaukių. Vaistinės tegalėjo pasiūlyti elementarias marlines, kurios sergantiesiems astma nėra išsigelbėjimas.
Sausra pasiekė ribą
Panevėžio rajono miškuose šiuo metu vyrauja aukščiausios – penktos klasės – gaisringumas. Kad Panevėžyje būtų paskelbta stichinė kaitra, betrūksta vos trijų dienų. Ji skelbiama, kai bent dešimt dienų oro temperatūra viršija 30 laipsnių karščio. Tokia temperatūra visoje Lietuvoje laikosi jau nuo liepos 7 dienos.
Dėl didžiulės sausros ir karščio miškuose ypač padaugėjo gaisrų. Per praėjusias keturias nedarbo dienas šalyje kilo daugiau nei 50 miško gaisrų 40 ha plote. Pasak Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės spaudai Vilmos Vaiginytės, liepos 6-9 dienomis Panevėžio mieste ir rajone degė 39 atviros teritorijos. Ugniagesiai kasdien sulaukia 8-9 iškvietimų, susijusių su oro sąlygomis.