Pagal prieš skrydį sudarytą grafiką, Tekančios saulės šalį pilotai ketino palikti dar birželio 28-ąją. Jei R.Paksas bei V.Makagonovas laiku sulauks reikiamos detalės ir eksperimentinį lėktuvą SM-2000 „Phoenix“ pavyks greitai pataisyti, Filipinų kryptimi jie pasuks tik trečiadienį vietos laiku, daugiau pora savaičių vėliau, nei planuota.
Lėktuvo stabdžiai sugedo pilotams rengiantis skrydžiui į Manilą. Praėjusį penktadienį piečiausioje Japonijos saloje Okinavoje lakūnai leidosi pučiant šoniniam vėjui, o stabdžiai, be kurių būtų buvę kilę daug problemų, veikė gerai.
Šis skrydis, pačių pilotų teigimu, jiems kainavo bene daugiausia nervų. Pakeliui į Okinavą jie sutiko dvi frontines audras. Vienu metu vėjas taip bloškė lėktuvą žemyn, kad aukštimačio rodyklė apsuko visą apskritimą – maždaug 300 metrų.
Po tokių nuotykių R.Paksas ir V.Makagonovas žadėjo tą dieną į Manilą nebeskristi. Bet kai Okinavoje oro uosto tarnautojas įspėjo apie artėjantį taifūną, kuris pasilikusius lakūnus esą galėjo užlaikyti ilgam, pilotai nusprendė čia nebeapsistoti.
Tačiau R.Paksui užvedus variklį, lėktuvas netikėtai pajudėjo – pasirodė, kad nebeveikia stabdžiai. Vėliau nustatyta, kad trūko viena iš stabdžių kamerų. Lakūnams pavyko išvengti susidūrimo su netoliese stovėjusiu automobiliu.
Pilotai tikisi, kad sugedusi stabdžių sistemos detalė pasieks Okinavą jau trečiadienį, ir jie, per dvi-tris valandas pataisę lėktuvą, galės tęsti skridimą.
Laukdami siuntos su reikalinga detale, lakūnai daugiausia laiko praleidžia prie žemėlapių ir skrydžių informacijos žinynų. Jie skundėsi, kad Japonijoje, nors šios valstybės salos išsibarstę vandenyje, šiuo metu yra karšta ir tvanku.
Po to R.Pakso ir V.Makagonovo laukia maždaug 5 tūkst. kilometrų virš Ramiojo vandenyno. Iš Filipinų jie ketina skristi į Indoneziją, Australiją, vėl grįžti į Pietryčių Aziją. Prieš pasiekdami Europą, lakūnai ketina aplankyti kelis arabų kraštus.
Lakūnų tikinimu, Rusijos įmonės „Technoavia“ pagamintas eksperimentinis lėktuvas pranoksta lūkesčius. Mat be dar Europoje sutrikusio autopiloto, kitos sistemos ir variklis nekėlė rūpesčių.
Skrydžio nesklandumai dažniausiai kyla dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su pačiu lėktuvu. Pavyzdžiui, japonai už įskridimą į šios šalies oro erdvę pareikalavo 8 tūkst. JAV dolerių. Negalėdami leisti sau tokių išlaidų, pilotai paprašė leidimo skristi per Kiniją. Jo negavę, R.Paksas ir V.Makagonovas po kelių dienų priverstinės pertraukos vis dėlto pasirinko maršrutą per Japonijos salas. Prašomus pinigus japonams pervedė „Technoavia“.
Be to, įskrendant į Japoniją įgulai buvo nurodyta laikytis 9 kilometrų aukščio, kuris jų nedideliam lėktuvėliui nepasiekiamas.
Nepaisant šių problemos, pilotus nudžiugino Japonijos skrydžių vadovų profesionalumas ir geranoriškumas - vos atsiradus galimybei, jie stengėsi tiesinti maršrutą.
Tuo tarpu itin pedantiški įvairių oro uosto tarnybų darbuotojai lakūnus prajuokino. Pavyzdžiui, kartą prisistačiusi brigada pasisiūlė išsiurbti lėktuvo salonėlį, kuris kone iki lubų užgriozdintas įvairia manta: dėžėmis su žemėlapiais ir oro navigacijos duomenų rinkiniais, plaustu, gelbėjimo kostiumais.
Aplink pasaulį skrendantys R.Paksas ir V.Makagonovas jau įveikė 35 tūkst. kilometrų. Jie iš viso planavo nuskristi 72 tūkst. kilometrų, tačiau lėktuvo techninės priežiūros darbus atlikus Rusijos Tolimuosiuose Rytuose – Chabarovske, o ne Australijoje, maršrutas sutrumpėjo iki61 tūkst. kilometrų.
Kadangi pilotams nebereikės skristi į Australijos pietus, kur įsikūręs “Technoavia” padalinys, jie leisis tik žemyno šiaurėje esančiame Darvine, o po to vėl suks į šiaurę.