Miegantys broliai
Beje, Palangoje pirmadienį lijo. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kuriose lietus nelaukiamas.
„Tikrai nieko rimta, – nuramino A.Galvonaitė. – Pabudo koks miegantis pusbrolis, ir tiek. Ateinančią savaitę palis, bet lietus bus trumpalaikis“.
Panašu, kad atsikvėpsime neilgam. Mat klimato šiltėjimo tendencija Lietuvoje – akivaizdi. Pastaruosius trejus metus vidutinė metinė temperatūra viršija įprastą normą 0,7–0,9 laipsnio.
2000 m. temperatūra aukščiau normos buvo pakilusi net 1,9 laipsnio, 2002 m. – 1,6. Šio mėnesio temperatūra daugiametę viršija net 3 laipsniais. Anot sinoptikų, anksčiau Lietuvoje nei karščiai, nei šalčiai taip ilgai nesilaikydavo.
Pasak Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos stoties vadovės Vandos Pumputienės, vasarą geriausiai jaučiamės, kai termometro stulpelis rodo apie 20 laipsnių šilumos. Temperatūrai nukritus iki 17–18 laipsnių, darosi šalta, pakilus per 26 laipsnius pradeda kamuoti sveikatos negalavimai.
Lietuviškas pokaitis
„Beje, anksčiau žmonės perkaisdavo daug rečiau. Mat keldavosi ketvirtą ryto, per karštymetį numigdavo, o vakare vėl į laukus bėgdavo ir dirbdavo iki tamsos. Gėrė rūgštų pieną, pasukas, girą iš džiovintos duonos, užkąsdavo lašinių arba rūkyto kumpio su šviežiais agurkais, ant kurių dar druskos užsiberdavo. Taip papildydavo natrio chlorido atsargas, kurias išprakaituodavo“, – dėstė medikė.
V.Pumputienė per karščius pataria dažnai vėdinti patalpas, įsigyti vėjelį, pasikabinti šlapių paklodžių, vaikščioti basomis ir vilkėti lininius drabužius, kurie puikiai sugeria prakaitą.
Ypač greitai perkaista maži vaikai ir pagyvenę arba lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Tuomet kūno temperatūra per gana trumpą laiką gali pakilti net iki 42 laipsnių.
Etnologė Gražina Kadžytė mano, kad žmonės dėl perkaitimo kalti patys.
„Kam išrastos šiaudinės skrybėlės? Ar tam, kad plikomis galvomis vaikščiotume? Ir drabužių anksčiau niekas neskubėdavo nusimesti. Atvirkščiai – per karščius stengdavosi uždengti menkiausią odos lopinėlį, žinoma, ne sintetika, o natūraliu pluoštu. Nuo karščio puikiai saugodavo ir neaukšti mediniai namai“, – senovės išmintimi dalijasi pašnekovė.
Pakvips tropikais
Į senolių patirtį verta įsiklausyti. Mat, anot mokslininkų, lietuviams teks pratintis prie naujo vasaros modelio: pusę vasaros kamuoja kaitra, o po to prasideda tokios liūtys, kad per kelias dienas iškrinta kelių mėnesių kritulių norma. Po jos ūkininkams liks tik skaičiuoti nuostolius.
Liūdniausiomis prognozėmis, Lietuva pereis į kitą klimato juostą. Tiesa, bananai artimiausiu metu čia neaugs, tačiau žiemą sniego bus mažiau.
Staigūs šalto oro proveržiai besniegėmis žiemomis trukdys auginti žiemkenčius, vaismedžius. Dėl siaučiančių uraganų Baltijos jūroje smėlėta pakrante galėsime grožėtis tik nuotraukose.