Savivaldybė apskundė teismo sprendimą dėl interpeliacijos A.Zuokui

Nepavykusios interpeliacijos Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui byla vėl keliauja į teismą. Sostinės savivaldybė apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas pareiškėjų – grupės tarybos narių skundas bei neteisėtais pripažinti kai kurie mero ir bei tarybos sekretoriaus Žilvino Šilgalio veiksmai.

Konservatorius Kęstutis Masiulis, iniciavęs interpeliaciją merui, tokį savivaldybės žingsnį pavadino bandymu tempti laiką iki termino, kai opozicija nebegalės pakartotinai surengti nepasitikėjimo procedūros.

Savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas DELFI patvirtino, kad šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Skundo motyvų jis neatskleidė, pasiteisinęs, kad šiuo metu atostogauja.

Teismas neteisėtais buvo pripažinęs A.Zuoko veiksmus pasiūlant tarybai papildyti sausio 25 dienos posėdžio darbotvarkę klausimu dėl jo atleidimo iš mero pareigų bei Ž.Šilgalio veiksmai šiame posėdyje pateikiant sprendimo „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“ projektą.

Tokiu būdu teismas panaikino tarybos sprendimo dalį, kuria buvo papildyta sausio 25 dienos darbotvarkė klausimu dėl A.Zuoko atleidimo. Taip pat buvo panaikintas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo atmestas minėtas projektas.

„Tikėjausi, kad savivaldybė skųs šį sprendimą, - DELFI sakė K.Masiulis. - Nuo pradžių buvo žinoma, kad A.Zuokas ir jam pavaldūs valdininkai stengsis tęsti laiką, kol liks mažiau nei pusmetis iki rinkimų. Tada pagal mūsų reglamentą merui nebegalės būti inicijuojama interpeliacija. Jei A.Zuokui rūpėtų švarumas ir skaidrumas, jis jau seniai būtų pasitraukęs.“

Po nesėkme pasibaigusios interpeliacijos į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Juras Požėla, Vidmantas Martikonis, Juozas Imbrasas, Juzefas Kvetkovskij ir K.Masiulis.

Tąsyk opozicijai vos nepavyko sužlugdyti paties A.Zuoko surengto balsavimo dėl pasitikėjimo juo. Opozicijai priklausančios Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos bei keli nuo mero vadovaujamų liberalcentristų atskilę tarybos nariai nedalyvavo balsavime. Tačiau balsavimas buvo pripažintas teisėtu, kadangi jame savo nuomonę išreiškė būtent tiek tarybos narių, kiek mažiausiai reikėjo, - 26.

Tarp balsavusiųjų buvo ir visi trys opozicijai priklausę Naujosios sąjungos frakcijos nariai, kuriuos partneriai dėl to apkaltino išdavyste. Už nepasitikėjimą A.Zuoku slapta balsavo tik vienas tarybos narys, prieš – 24, dar vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Iš karto po teismo sprendimo A.Zuokui oponuojantys tarybos nariai žadėjo surengti naują interpeliaciją A.Zuokui, jei tik teismas priims jiems palankų galutinį sprendimą.