Dabar galiojančio Branduolinės energijos įstatymo 5 straipsnis numato, kad Lietuvoje esantys branduolinės energetikos objektai ir branduolinis kuras yra tik valstybės nuosavybė.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas Saulius Kutas sakė BNS, kad "valstybės įmonė pagal galiojančius įstatymus negali užtikrinti visų visiškai atsakingo juridinio asmens už branduolinę saugą funkcijų".
Pasak S.Kuto, pakeisti IAE įmonės teisinį statutą Lietuvą ne karto ragino Europos Komisija. Vakarų Europoje nėra praktikos, kad valstybės įmonės būtų atsakinga už branduolinę saugą.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, posėdyje trečiadienį Vyriausybė nutarė informuoti Seimą, kad Ūkio ministerija jau yra parengusi su visomis suinteresuotomis institucijomis suderintą Branduolinės energijos įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Pasak pranešimo, Ūkio ministerijos siūlomi pakeitimai įgalintų keisti Ignalinos AE teisinį statusą bei vykdyti jos veiklos restruktūrizavimą. Už valstybės įmonės IAE pertvarkymą į akcinę bendrovę sausio pradžioje pasisakė ir IAE darbuotojai.
Pirmasis IAE blokas buvo paleistas 1983 metų gruodžio 31 dieną, antrasis - 1987 metų rugpjūčio 31 dieną. Dabar Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 70 proc. Lietuvos elektros energijos.
Raginama Europos Sąjungos, į kurią tikisi įstoti 2004 metais, Lietuva įsipareigojo pirmąjį IAE reaktorių uždaryti iki 2005-ųjų. Antrojo reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo datą Vyriausybė turėtų paskelbti šiemet.
Ignalinos AE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, todėl ES ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais.
Ūkio ministerijos duomenimis, pirmojo ir antrojo reaktorių uždarymo išlaidos iki 2020 metų pasieks 2,4 mlrd. eurų.