Dauguma Nerijos statybų bylų sustabdytos. Laukiama, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės, ar 1994 metų Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas Kuršių nerijos generalinis planas, neprieštarauja Konstitucijai.
Kada tai bus išaiškinta, vakar Konstitucinio Teismo raštinės atstovė negalėjo atsakyti. Ji pridūrė, kad prašymas laukia savo eilės. Pagal institucijos tinklalapio informaciją, dabar yra 67 gauti ir neišnagrinėti prašymai.
Kai Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią vasarą pasipiktino nelegaliomis statybomis nerijoje ir pasiūlė versti statinius "buldozeriais", gausybė komisijų ėmėsi tirti valdininkų veiksmus planuojant UNESCO saugomo gamtos kampelio teritoriją.
Prasidėjus Kuršių nerijos skandalui, atsistatydino tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė. Pagal Vyriausybės komisijos, vadovaujamos jos kanclerio Antano Zenono Kaminsko, išvadas, viršininkė esą neužkirtusi kelio neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Bernardas Gailius teigė, kad tarnyba tęsia tyrimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su nelegaliomis statybomis.
Tyrimas taip pat kol kas "stabilioje stadijoje", nes STT laukia kitų institucijų išvadų. Tai yra kažką dar turi ištirti ir pateikti STT architektai, kultūros paveldo specialistai. Kol jų išvados nepateiktos, STT tyrimas jau beveik metus nejuda iš vietos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė klausiama, ar būtina "buldozerinė" politika, ar taip nėra skriaudžiamas nuosavybės turėtojas, nurodė Kroatijos pavyzdį.
Ten buldozeriais buvo nugriautos gražiausios vilos, nes jos buvo pastatytos per arti jūros. Nugriautos nepaisant to, kad jų savininkai buvo gavę visus būtinus leidimus.
"Kroatijos teismai vyko tik keletą mėnesių. Buvo konstatuota, kad leidimai buvo išduoti pažeidus įstatymus, todėl nukentėjo visuomenės interesas, pastatai turi būti nugriauti ir jokių kompensacijų jų savininkams valstybė nemokės", - tikino A.Stancikienė.
Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas 2000 metais.