Dailininko ir renginių vedėjo Vaido Pračkailos namo Krokialaukyje palangės šią žiemą džiugina ne šeimyną, bet ir kaimynus, praeivius, mat ant jų pamainomis pleška įvairiaspalvių amarilių žiedai.
Daugelį gėlininkų gali apimti baltas pavydas, kad jie patys laiku nepasirūpino meilenių svogūnais, jų rudenį „neužmigdė“ ir dabar negali džiaugtis žiedais. Beje, Skandinavijoje meileniai – Kalėdų
augalas, stilingas interjero akcentas, nes daugelis šių augalų žydi ryškiai raudonais žiedais, o ir jų žydėjimo laikas kaip tik sutampa su didžiosiomis žiemos šventėmis.
„Užkibo“ nuo mažumės
V.Pračkaila pasakoja, kad susidomėjimą augalais jis atsinešęs dar iš vaikystės, kai namuose klestėjo didelis fikusas, žaliomis kopėčiomis į palubę lipo plumosa, baltais žiedeliais kvepėjo spygliuotas šparagas, vėliau apsipildavęs raudonomis uogytėmis.
„Darželyje žaliavo begalės visokių samanėlių, žydėjo jurginai, astrai, nasturtai, o vijoklinė rožė kabarojosi net iki pakraigės. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, turėjau fantastišką biologijos mokytoją Nijolę Ūsienę, kuri skatino domėtis įvairiais gamtos dalykais, taip pat ir gėlėmis“, – pasakoja Vaidas.
Šiuo metu Pračkailų šeima gyvena sodyboje, tad vasaromis savo pomėgį krokialaukietis realizuoja puoselėdamas aplinką, bet namų palangės žaliuoja ir žiemą. Kai žiemą meileniai pleška žiedais ant
vienos palangės, kitame kambaryje ilsisi vasarą žydėję sukulentai: litopsiai, titanopsiai, fenestrarijos. Žiema jiems – ramybės metas, kai augalų beveik nereikia laistyti. Prieš kelerius metus V.Pračkaila susidomėjo meileniais, kurių šiuo metu augina aštuonias veisles, tačiau jau turi išsirinkęs dar keletą retų svogūnų veislynuose užsienyje. Juos tikisi atsisiųsti, kai tik leis oro sąlygos. Kaip ir kitų augalų augintojams, internetas meilenių mėgėjams atvėrė neribotas galimybes rasti retų veislių, meilenių svogūnai vidutiniškai gali kainuoti apie 10 eurų ir brangiau.
V.Pračkaila pasakoja, kad meilenių svogūnų jis gauna ir dovanų, mat daugelis žino apie jo pomėgį, tačiau labiausiai dabar svajoja pavasarį įsigyti tikrąjį amarilį.
Meileniai ir amariliai – skirtingi augalai?
Klausimą, kodėl tokios panašios gėlės vadinamos skirtingais vardais, Vaidas sako girdintis ypač dažnai. „Amarilis ir meilenis yra dvi skirtingos gėlės, tik jau taip atsitiko, kad iki šiol žmonės jas abi dažniausiai vadina amarilio vardu. Gėlės iš tiesų panašios: svogūninės, kilusios iš šiltų kraštų, didelius žiedus krauna ant ilgų stiebų“, – pastebi augintojas.
Pasirodo, painiava dėl šių gėlių pavadinimų ir kilmės prasidėjo dar XVIII amžiuje, kai 1753 metais švedų gamtininkas Karlas Linėjus aprašė Amaryllis belladonna – Pietų Afrikoje augančią gėlę. Nuo
tada visi panašiai atrodantys Afrikos ir Amerikos augalai buvo priskiriami amarilių genčiai. Beveik du šimtmečius pasiginčiję, 1987 metais pasaulio botanikų kongrese mokslavyriai nusprendė amarilių gentyje palikti tik vieną rūšį – dailiąją amarilę (Amaryllis belladonna), o meileniai (Hippeastrum) ir sprekelija (Sprekelia) buvo išskirti į atskiras gentis.
V.Pračkaila sako, kad iš akies atskirti amarilį ir meilenį iš tikrųjų sunkoka. Esminis skirtumas – žydėjimo laikas. Amarilis žydi vasarą ir rudenį, o žiemą užmiega. Tuo tarpu meilenis, kurio yra žinoma net 90 rūšių ir virš 600 veislių, žydi vėlų rudenį, žiemą ir pavasarį. Skirtingai nuo amarilio, meilenis beveik nekvepia. Lietuviško klimato sąlygomis, kai norisi džiaugtis žiedais žiemą, auginami meileniai, kurie šiuo metu sparčiai populiarėja Lietuvoje.
Meileniams vasarą sveika pagyventi… darže
V.Pračkaila įsitikinęs: meilenių priežiūra nėra sudėtinga ir juos gali sėkmingai auginti net nepatyrę gėlininkai. Yra tik keletas paslapčių. Augalui nužydėjus, žiedynkotį reikia nupjauti, paliekant apie 10 centimetrų žiedkočio. Meilenis toliau laistomas, tręšiamas kas 1–2 savaitės žydintiems augalams skirtomis trąšomis ir laikomas šviesioje vietoje – tuomet jis priaugina „vaikučių“. Pavasarį, kai baigiasi šalnos, reikia meilenius išnešti į lauką, netgi susodinti į dirvą, jei yra tokia galimybė.
„Jeigu meilenius paliekate per vasarą vazonuose, juos reikia sustatyti rytinėje namų pusėje. Nepamirškite retsykiais palaistyti. Kuo daugiau per vasarą jie priaugina lapų, tuo gražesnių žiedų galima tikėtis žiemą ar ankstyvą pavasarį“, – patirtimi dalijasi Vaidas.
Rudenį, prieš šalnas, meilenius reikia sodinti į keraminius, sunkius vazonus (lengvi plastikiniai vazonai neatlaiko žiedų svorio ir virsta) taip, kad virš žemės kyšotų trečdalis gumbo. Vazono skersmuo turėtų būti 2–3 cm didesnis už gumbą. Tada meilenius nešame į rūsį, bet net tamsoje retsykiais truputį palaistome (svarbu neperlieti, nes įsimes puvinys). Taip jie jie ilsisi ir kaupia jėgas naujam žydėjimui.
Vaidas pasakoja, kad tuo metu sudžiūsta lapai ir augalas atrodo tarsi negyvas, bet po kelių mėnesių meilenių gumbai ima busti. „Pamatę, kad pradeda kaltis lapeliai, nieko nelaukę nešame į kambarį,
dažniau laistome ir, kai dangus tiek spalva, tiek turiniu pasidaro panašus į šlapią asfaltą, džiaugsimės gražiais ir ganėtinai ilgai namus puošiančiais žiedais. Štai ir visos auginimo paslaptys“, – sako pašnekovas.
Pračkailų namuose šiuo metu po gausaus žydėjimo beveik mėnesį pailsėjęs vėl žiedus sukrovė „Dvigalvis drakonas“, o „Samba“ dar tik ruošiasi žydėti. Egzotiški veislinių meilenių vardai, nuostabūs ir žiedai. Daugiausia Vaido auginamas meilenis yra sukrovęs 11 žiedų.
Alijošiai – gamtos dovana
V.Pračkaila augina ne tik egzotiškus gražuolius meilenius, bet ir labai tradicinius lietuviškus augalus, mat jis tiki, kad augalai gydo ne tik mintis, suteikia gerų emocijų, bet yra puikūs gamtos dovanoti vaistai: „Tris puodus senoviškų alijošių auginu vaistams. Fantastiškas augalas tas alijošius! Gydo žaizdas, nudegimus, įvairius vidaus negalavimus. Jau daug metų sau ir draugams gaminu tokį „skystimuką“ po skutimosi. Kadangi „valdiškos“ priemonės alergizuodavo, pats sukūriau receptūrą ir ant savęs išbandžiau. Be alijošiaus sulčių, ten yra bičių pikio, medetkų ir greipfrutų ekstraktų. Tai – stipriai dezinfekuojantys ir regeneruojantys komponentai.“
Ir pabaigai – amžinas ginčas kas, vyrai ar moterys, yra geresni gėlininkai, kulinarai, politikai, Vaidui atrodo visai neaktualus. „Turime visokiausių pavyzdžių ir neverta veltis į diskusijas“, – šįkart labai rimtai nusiteikęs žodžio kišenėje neieškantis humoristas, jo manymu, svarbiausia yra gebėti džiaugtis augalu, tada ir žinių atsiranda, rimties toks hobis suteikia, o ko daugiau šiuo neramiu laiku reikia?
