Vaismedžiai
Spalį reikia spėti užbaigti visus darbus sode ir paruošti jį būsimiems šalčiams. Rudenį dirbti sode – vienas malonumas: augalai džiugina įvairių spalvų lapais, įvairių formų sėklomis arba vėlyvomis gėlėmis, dar čiulba paukščiai, o rudeninės saulės spinduliai piešia raštus ant medžių kamienų.
Gėlių lysvės ir gėlynai
Spalis – margų lapų metas. Ant įvairiaspalvių lapų – likę ligų pėdsakai, vabzdžių kiaušinėliai ir pan., todėl lapus reikia sugrėbti ir sudeginti arba užkasti. Tokiu būdu be chemijos atsikratysite daugelio kenkėjų ir ligų. Žalos iš karto nesumažinsite, bet kelerius metus iš eilės stropiai naikindami senus lapus, palaipsniui pastebėsite pagerėjimą.
Sveiki lapai yra sodui vertinga organinė medžiaga. Ąžuolo lapai lėtai pūva, todėl jie tinka vietoje dengiamosios medžiagos šalčiui jautriems augalams. Pavasarį nebus sunku juos pašalinti. Lapais galima žemę aplink medžius ir krūmus. Žiemą jie saugos šaknų sistemą nuo šalčio, o pavasarį ir vasarą – išsaugos drėgmę ir trukdys augti žolėms. Mulčiuoti reikia medžius su paviršine šaknų sistema – rododendrus, magnolijas, jautriausius šalčiui hortenzijas, budlėjas, bugienius ir kt.
Per vasarą medžių lapai prisigeria maistingų medžiagų, kurias medžių šaknys geria iš dirvožemio, todėl, jei lapai sveiki, juos reikia grąžinti į žemę. Pūvantys lapai – puikus komponentas į kompostą. Nukritusius lapus galima susmulkinti žoliapjove ir paberti pievoje. Pievai bus naudinga ši natūrali trąša.
Jeigu spalį dar šilta, galima paskutinį kartą nupjauti žolę. Rekomenduojama pagrėbstyti veją su grėbliu, kad nesusidarytų žemės sukietėjimų ir kad ji neužsiterštų šakelėmis ir pan. dalykais, kurie trukdo patekti orui ir gali paskatinti atsirasti pelėsį žiemą. Nepalikite ant vejos nesmulkintų lapų, jie gali trukdyti augti žolei pavasarį.
Kai lapai nukris, apžiūrėkite, ar ant augalų nėra sužalojimų, ligų požymių. Nesveikas šakeles ir medžius reikia nupjauti iki žiemos. Spalis – tinkamiausias metas sodinti lapinius medžius ir krūmus. Visus vazonuose užaugintus dekoratyvinius augalus galima sodinti iki pat šalčių.
Rododendrus ir panašius į juos augalus prieš žiemojimą reikia gausiai prilieti. Kai žemė įšals, jų šaknys nebegaus iš jos drėgmės, o lapai saulėje ir vėjyje vis tiek garins drėgmę. Todėl svarbu, kad visi lapai iki žiemos spėtų prikaupti drėgmės.
Spalį, iki šalčių reikia nupjauti daugiamečius augalus, surinkti šalnų pakąstus lapus ir ūglius. Šalčiui neatsparias daugiametes gėles reikia iškasti ir pernešti į vidų. Daugiamečius augalus, kurių virš žemės augančios dalys žiemą žūsta, mulčiuoja durpėmis, pušų žieve ir medžių lapais. Kai žemė pašąla, sunkiau šalčius pakeliančias daugiametes gėles – pentinius, alūnes, klemalius apklokite eglių šakelėmis. Pridengti reikia ir neseniai pasodintas gėles. Dėmesio – svarbu per daug nenukarpyti gėlių ir neuždengti jų per anksti. Nereikia nukirpti šilokų, astilbių ir alūnių.
Spalį laikas sodinti tulpes. Kitos pavasarinės svogūninės gėlės jau mažiausiai prieš mėnesį pasodintos, o tulpes patartina sodinti ne anksčiau nei spalį, kai oro temperatūra – 8–10 laipsnių šalčio. Priklausomai nuo svogūnėlių dydžio, tulpes sodina į išpurentą, drėgną žemę, 10–15 cm gylyje, tarpai tarp svogūnėlių – apie 10 cm. Į duobutes galima įberti specialių trąšų. Svogūnėlius patartina apvolioti pelenuose ir užberti smėliu. Kai ateina šalčiai, pasodintus svogūnėlius reikia mulčiuoti, taip užtikrinant jiems reikiamą temperatūrą ir drėgmę.
Spalį kai kur dar galima pamatyti žydinčių rožių. Tai reiškia, kad jos dar nepasirengusios žiemai. Ruošiant rožes žiemai, reikia nupjauti visus pumpurus ir jaunas šakeles, taip pat nukirpti visus kenkėjų paveiktus, ligotus lapus. Kai nukrenta visi lapai, rožės būna pasiruošusios žiemai. Rožes uždengia, kai kelias dienas laikosi 3–5 laipsniai šalčio – įprastai taip būna lapkritį arba gruodį, todėl spalį žiemai ruošia tik vijoklines ir ilgakamienes rožes. Jas palenkia prie žemės, į paruoštą gultelį, išklotą spygliuočių šakelėmis.
Spalis – puikus laikas nusipirkti vaismedžių, nes jų kainos būna mažesnės, o pasiūla didesnė. Rudenį, kai vėsu, dažnai lyja, vaismedžiams – tinkamiausias metas įsišaknyti. Rudenį sodina vyšnias, obelis, taip pat krūmus. Trešnės, slyvos ir kriaušės sodinamos pavasarį.
Salio pradžioje dar renkamas rudeninių aviečių derlius. Nurinkus visas uogas, aviečių krūmus reikia nupjauti. Jei nespėjote nupjauti braškių lapų, spalį jų jau nelieskite. Piktžolės saugo žemę nuo šalčio, todėl jas palikite. Jei labai norisi nuravėti, padarykite tai, bet paskui braškių kelmelius ir daugiametes prieskonines žoleles mulčiuokite.
Spalį nurinkite nuo žemės visus nukritusius vaisius, taip pat nuskinkite nuo medžių papuvusius vaisius, nes jie – puiki terpė peržiemoti kenkėjams.
Surinktus lapus geriausia dėti į kompostą, bet jei sode daug kenkėjų, sudeginkite. Kuo anksčiau išgabensite iš sodo pakenktus lapus, tuo mažiau ligų ir kenkėjų bus kitais metais. Jeigu lapų tiek daug, kad juos sunku surinkti, kai oro temperatūra bus žemesnė nei 5 laipsniai šilumos, nukritusius lapus nupurkškite 5 proc. karbamido tirpalu.
Nuo senų vaiskrūmių nupjaukite nudžiūvusias šakeles, palikite 10–16 įvairaus amžiaus šakelių. Agrastų, raudonųjų serbentų senas šakeles galima stipriai patrumpinti, tai skatins krūmus atsinaujinti. Spalio pabaigoje apgenėjamos vynuogės.
Aplink vaismedžius ir vaiskrūmius uždėkite yrančių organinių trąšų. Dirvožemį aplink medžių kamienus galima mulčiuoti skiedromis, pjuvenomis, durpėmis, kompostu. Būtinai mulčiuokite neseniai pasodintus vaismedžius ir krūmus. Rekomenduojama apvynioti jaunų vaismedžių, medžių kamienus su eglių šakelėmis arba kokia nors kitokia apsaugine medžiaga – nuo graužikų.
Kai nukris lapai, vaismedžių sodą nupurkškite preparatu su variu, kad apsaugotumėte nuo ligų. Spalio pabaigoje nubalinkite kalkėmis vaismedžių kamienus. Bet jei oras bus drėgnas, lietingas, atidėkite kamienų balinimą kalkėmis iki lapkričio, kad nereikėtų balinti antrą kartą prieš žiemą. Profilaktikai galima nubalinti vaismedžius kalkėmis spali pabaigoje, o paskui – naujų metų pradžioje.
Daržas ir šiltnamis
Spalį darže ne tiek jau daug darbų. Reikia nupjauti kopūstus, iškasti salierus, krienus. Tuščiose lysvėse sėja sideratus (žaliąsias trąšas), kuriuos palieka iki pavasario. Nurinkus derlių, daržas paruošiamas kitiems metams. Jei nebėra daržovių, belieka apdoroti ir patręšti dirvožemį. Jeigu darže lengva, smėlinga žemė, užsėkite sideratų ir nieko nebedarykite iki pavasario. Į kitokio pobūdžio dirvožemį reikėtų įberti organinių trąšų ar pelenų. Jeigu žemė rūgšti, beriamos kalkės.
Iki šalčių pasėjamos ankstyvosios morkos. Rudenį morkų sėklos sėjamos tankiau nei pavasarį.
Šiltnamyje išrovus visus augalus, nukelkite lentynas, nurinkite virves ir t. t. išplaukite šiltnamį.
Saulėtą dieną išplaukite su dezinfekuojamu tirpalu nuimamas lentynas, vazonus, palikite juos gerai išdžiūti saulėje. Jeigu nekeičiate šiltnamyje žemių, galima aprūkyti siera arba kadagio šakelėmis. Į sutvarkytą šiltnamį įneškite žieminius augalus, pvz., chrizantemas. Tuščiose lysvėse sėjami sideratai, geriausia – rugiai, taip pat sėjami vėlyvieji ridikėliai, salotos ir laiškiniai svogūnai.
