Bulvėms patinka išdirbta lengvo priemolio arba priesmėlio dirva. Sunkioje ir akmenuotoje dirvoje bulvės blogai vystosi, šakniagumbiai išauga deformuoti. Be to, šios daržovės yra itin reiklios žemės derlingumui.
Kodėl iš anksto reikėtų paruošti vagas bulvėms?
Vienas bulvių krūmas per vasarą sugeria apie 100 g kalio, 20 g fosforo ir 50 g gryno azoto. Tačiau patręšti žemę reikia gausiau, nes dalis trąšų taip ir nepasieks augalo. Naudingus makro ir mikroelementus „vagia“ piktžolės, o dalis jų ištirpsta dirvožemyje ir išgaruoja kartu su drėgme. Taigi bulvėms skirtą daržo plotą reikia patręšti azoto ir kalio trąšomis: mineralinėmis ar organinėmis. Rudenį perkasant dirvožemį, dažniausiai naudojamos organinės trąšos, kad iki pavasario jos praturtintų dirvą naudingosiomis medžiagomis. Tuomet pavasarį dirva tik išpurenama. Jei trąšų yra mažai, komposto arba humuso su pelenais dedama tiesiai į vagą.
Dirvožemio paruošimas rudenį
Iš dirvožemio pašalinamos piktžolės. Tuomet rudenį bulvėms sodinti skirtoje daržo vietoje reikia sukrėsti 5 kg humuso (komposto arba sušutusio, bet ne šviežio mėšlo), 2 valgomuosius šaukštus dvigubo superfosfato ir 1 nepilną šaukštą kalio sulfato vienam kvadratiniam metrui. Bulvės labai reaguoja į pelenus: jų reikėtų 300 g vienam kvadratiniam metrui. Tada žemė perkasama, neardant grumstų – tai sumažins dirvožemyje žiemojančių kenkėjų, įskaitant kolorado vabalus, kiekį.
Rudenį tręšiant dirvožemį reikia nepamiršti, kad pernelyg didelės organinių trąšų dozės prailgina bulvių vegetacinį laikotarpį ir pratęsia šakniagumbių augimo laiką. Jei trąšų bus per daug, padidėja tikimybė, kad ankstyvąsias arba vidutinio ankstyvumo bulvių veisles teks kasti tuo pačiu metu, kaip ir vidutinio vėlyvumo veisles, pasodintas be organinių medžiagų pertekliaus. Be to, tokiose bulvėse padidėja nitratų kiekis.
