Dažniausiai soduose nuo vaisių svorio lūžta obelys, kiek rečiau – slyvos ir kriaušės. Obuoliai – gana stambūs ir sunkūs vaisiai, o obelų šakos – gana trapios, rašo supersadovnik.ru.
1. Ką daryti, jei lūžo centrinis kamienas ar viršūnė?
Kad lūžtų centrinis medžio kamienas, pasitaiko labai retai. Kartais taip atsitinka su jaunais medeliais, bet jei yra atrama, įrengta sodinimo metu, toks lūžis būna mažai tikėtinas. Vis dėlto, jei jau taip atsitiko, atkreipkite dėmesį, kurioje vietoje vaismedis perlūžo: jei lūžis yra virš skiepijimo vietos, galima bandyti medį išsaugoti. Tokiu atveju reikėtų apgenėti vaismedį žemiau lūžio ir leisti jam apaugti naujomis šakomis. Jei lūžis yra žemiau skiepo vietos ar iš karto virš jos, tuomet bus paprasčiau, jei obelį pašalinsite ir vietoje jos pasodinsite naują.
2. Ką daryti, jei lūžo skeletinės obels šakos?
Ar tai labiausiai paplitęs variantas? Lūžta tiek plonos šoninės šakos, tiek skeletinės.
Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turite padaryti – dar rugpjūčio viduryje po obels šakomis pakišti atramas. Tačiau jei obelis vis dėl to lūžo, tuomet yra tik viena išeitis – nugenėti obels šakas žemiau lūžio vietos. Dažniausiai sodininkus tai gąsdina – daug kas mano, kad obelis daugiau nederės. Tačiau po poros metų obelis atsigaus ir vėl duos vaisių. Obelys gerai toleruoja genėjimą, jos nėra tokios gležnos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tačiau geriausias gydymo būdas yra prevencija, todėl kovo mėnesį obelis tinkamai apgenėkite, o jei užderėjo daug obuolių, po šakomis pakiškite atramas.
Priežastys, kodėl gali lūžti obelų ir kitų vaismedžių šakos:
• Derlingi metai;
• Stiprus uraganinis vėjas;
• Žiemos metu – gausus ir drėgnas sniegas ant šakų.
Kuo geriausia genėti obelis?
Iš esmės apgenėti šakas galima bet kokiu aštriu įrankiu, kokį tik turite. Plonas šakeles galite pašalinti sekatoriumi ar teleskopiniais genėtuvais, storesnes šakas geriausia nupjauti pjūklu.
SVARBU! Šakas nupjauti reikia ne lūžio vietoje, o žemiau jos. Taip pat stenkitės, kad pjūvio paviršiaus plotas būtų kuo mažesnis, (t. y. pjaukite skersai kiek įmanoma tiesiau, o ne įstrižai), glotnesnis ir švaresnis.
Ar reikia apdoroti pjūvio vietą ir kuo?
Anksčiau visi patardavo pjūvio vietą kažkuo užtepti. Variantų buvo daug: pradedant plastilinu bei molio mišiniu ir baigiant tokiais specialiais preparatais kaip sodo tepalai. Dabar dažniausiai patariama nieko nedaryti: teigiama, kad saulė ir vėjas patys padarys savo darbą – išdžiovins ir dezinfekuos pjūvio vietą. Jei manote, kad to nepakanka, žaizdas, ypač ant skeletinių šakų, galite dezinfekuoti 3 proc. vario sulfato tirpalu.
3. O ką daryti, jei obels šaka tik įskilo?
Prieš tai kalbėjome tik apie rimtai lūžusias šakas, kurių „prigydyti“ jau neįmanoma. O ką daryti, jei tik įtrūko šakos žievė ar atsirado nedideli centriniai pažeidimai? Tuomet ant šakos galima uždėti įtvarą, kurį lengva padaryti iš 10 – 20 cm ilgio lentų, nelygu žaizda.
Žievės pažeidimo vietą dezinfekuokite vario sulfatu ir užfiksuokite šaką tarp 2 – 3 lentų. Suveržkite jas virve ar lipnia juosta. Nupjaukite perteklines šakas, kad sumažintumėte svorio naštą toje vietoje, ir įrenkite atramą. Jei kitais metais šaka pradės džiūti, tai reikš, kad pažeidimai buvo rimtesni, negu manėte. Tokiu atveju šią šaką nupjaukite.
4. Ką daryti, jei lūžo stambi šoninė šaka su kamieno dalimi?
Tokiu atveju nulūžusią šaką reikia nupjauti ne žemiau, o aukščiau lūžio vietos, kad liktų šakos gabalas, kurį būtų galima grąžinti į savo vietą. Priveržkite prie kamieno šakos likutį ir aptepkite aplinkui sodo tepalu. Jei šaka lūžo taip, kad nieko nebegalima padaryti, atsargiai atskirkite šaką, apdorokite žaizdą ir užtepkite ją sodo tepalu ar molio mišiniu.
Suaugusios obels persodinimas
Tai, kad obelys perneša radikalų genėjimą, liudija ir tai, kad šie vaismedžiai kartais persodinami gana rimto amžiaus, pavyzdžiui, sulaukę 5 – 12 metų. Jei norite persodinti subrendusią obelį, ją pirmiausia reikia stipriai apgenėti. Tai leis lengviau perkelti stambų medį į naują vietą ir padės jam greičiau prigyti. Kad obelis adaptuotųsi naujoje vietoje, paprastai prireikia 2 – 4 metų, tačiau po to ji pradeda duoti gerą obuolių derlių – ne prastesnį, negu prieš persodinimą. Išoriškai tokio medžio taip pat negalima atskirti nuo tų, kurie buvo pasodinti jauni. Tai įrodymas, kad obelis nėra tokia jau lepi.
Ką daryti su slyvomis ir kriaušėmis?
Reikia pažymėti, kad kriaušių ir slyvų šakos apskritai rečiau lūžta tiek nuo derliaus naštos, tiek nuo stipraus vėjo. Be to, slyvas geni netgi tie sodininkai, kurie nedrįsta genėti obelų. Daugelyje sodų slyvos auga tarsi piktžolės, ir kad jos neišsikerotų, reikia nuolat genėti jų šakas. Jei slyva lūžta prie šaknų, tuomet ji greitai išleidžia naujus ūglius, iš kurių galima lengvai užsiauginti naują slyvų sodą.
Kriaušes, kaip ir obelis, taip pat galima persodinti jau suaugusias, pasitelkus genėjimą. Tačiau kriaušių atveju kyla vienintelė problema – rūdys.
Ką daryti po genėjimo ir nurinkus derlių?
Po gydymo vaismedžius reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis, kuriose yra fosforo ir kalio. Rudenį būtinai gerai pridrėkinkite žemę, kad vaismedžiai geriau peržiemotų.
