Ši kartą Delfi temoje kalba apie tai, kaip apsaugoti šilauoges nuo neprašytų pretendentų į derlių.
„Šilauogė nelepi ir lengvai auginama kultūra, tačiau vienas iš niuansų – ją labai mėgsta paukščiai. Profesionalai naudoja garsines patrankas, tačiau sparnuočiai pripranta prie garso ir pradeda nebereaguoti. Jei paukščių bus daug, gali nutikti taip, kad šeimininkai uogų taip ir neparagaus“, – dėsto Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas.
Sodininkas sako, kad jam pačiam vienintelis pasiteisinęs dalykas, saugantis nuo neprašytų sodo svečių – mechaninė priedanga, paprasčiau kalbant tinklas. Parengiamas karkasas – įkalami stulpai ir ištempiamos atatampos, ir ant jų tiesiamas šis tinklas. Tai tinka ir mėgėjui, auginančiam 5 ar 10 krūmų. Konstrukcija nesudėtinga, tačiau tinklas neturi plevėsuoti, kad nepažeistų uogų. Tą patį uždangalą galima naudoti 5-10 metų.
Šio metodo privalumas paprastumas ir tai, kad, skirtingai nei dangstant kiekvieną krūmelį, nenulaužiami ūgliai.
„Dengiant tinklu reikia atminti, kad paukščiai ne tik atskrenda. Jei tinklas nebus prispaustas prie žemės, jie sėkmingai pralįs pro apačią, nors plyšiai gana maži“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Renkant uogas uždangalas tiesiog atmetamas. Šilauoges skinti pakanka du kartus per savaitę.
G. Cijūnaitis sako, kad kartais žmonės skundžiasi, jog šilauogės rūgščios. Dažnai taip nutinka dėl per didelio laistymo arba per ankstyvo skynimo, kai uoga „nusispalvina“, tačiau praktiškai dar nėra sunokusi.
„Priedanga leidžia mums neskubėti, nes paukščiai lesa būtent sunokusias uogas, ir tuo pačiu galime leisti subręsti derliui“, – sako G. Cijūnaitis, skaičiuojantis, kad be priedangos prarasdavo iki 85 proc. derliaus.
