1 priežastis – prastas oras

Svogūnų laiškai liauni, jie greitai lūžta. Nestiprų lietų atlaiko, bet per stiprias ir dažnas liūtis nulinksta ir nulūžta. Tas pats vyksta, jei pučia stiprus vėjas.

Ką daryti?

Nieko per daug nepakeisi, belieka laukti sezono pabaigos. Kai nuleipsta svogūnų laiškai, maistingų medžiagų tiekimas sulėtėja, bet nesustoja, todėl yra šansų, kad per artimiausią mėnesį svogūnų galvutės paaugs. Labai didelės nebus, bet šiek tiek padidės.

Ar tokie svogūnai išliks? Priklausys nuo oro. Jei bus šiltas, sausas oras, jie subręs ir pasidengs lukštais, o jei lis, gali ir supūti.

2 priežastis – ankstyvųjų rūšių svogūnai

Daržininkai dažnai išsirenka svogūnų rūšis, atsižvelgdami į 3 nurodytas ypatybes: skonį (aštrus ar saldus), galvučių dydį (norisi didesnių) ir tinkamumas laikyti (norisi, kad išbūtų iki pavasario).

Toli gražu ne visi atkreipia dėmesį, kas rašoma apie sunokimą. Bet yra ankstyvų svogūnų rūšių, kurių pasodintos galvutės užauga per 85–100 dienų. T. y. jei pasodinote svogūnus balandžio pabaigoje, derlius bus jau liepos pabaigoje, o laiškai nulinks jau po 70 dienų – liepos pradžioje.

Tik kyla klausimas – kodėl svogūnų galvutės mažos? Ir vėl priežastis – oras. Kad svogūnai subręstų, reikalinga 20–25 laipsnių šilumos. Jei orai vėsesni, svogūnų galvutės ne iki galo užauga.

Svogūnai
Foto: Shutterstock

Ką daryti?

Nieko nepadarysi – teks džiaugtis tokiais, kokie užaugo.

3 priežastis – svogūnų ligos; melaginga miltligė

Ji dar vadinama peronosporoze. Pavasarį ir vasaros pradžioje ši liga nepasireiškia. Vizualiai ji tampa pastebima sezono viduryje. Pirmiausia pradeda gelsti laiškų galiukai, paskui laiškai pasidaro blyškiai žalsvi, išsikraipo, nuleipsta. Stipriai paveikti ligos laiškai atrodo tarsi visiškai nuvytę. Sausu oru ant jų atsiranda ovalių, balkšvai žalsvų dėmių, o drėgnu oru pasidengia pilkšvai violetinėmis apnašomis (grybelio sporomis).

Liga žymiai sumažina derlių, svogūnų galvutės lėčiau auga, trumpiau išbūna nurinktos.

Liga ypač puola drėgnu, vėsiu oru, kai dažnai lyja, o oro temperatūra būna apie 15 laipsnių šilumos. Tokiomis sąlygomis per sezoną grybelis išsivysto 5–6 kartus.

Ką daryti, jei svogūnus užpuolė ligos?

Jeigu liga neprogresuoja, užberkite ant svogūnų prasijotų medžio pelenų (50 g vienam kvadratiniam metrui). Po 5–7 dienų pakartokite procedūrą.

Jei svogūnai stipriai užkrėsti grybeliu, apipurkškite juos „Bordo“ mišiniu ar kokiu nors kitokiu antigrybeliniu preparatu (paprašykite patarimo sodo ir daržo reikmenų parduotuvėje). Kad preparatai geriau sukibtų su augalais, įpilkite 1 proc. pieno ar skysto muilo. Nupurkškite, o paskui pakartokite po 1,5–2 savaičių.

Dėmesio! „Bordo“ mišinį galima naudoti ne vėliau, nei likus dviem savaitėms iki derliau nuėmimo, kitus preparatus – ne vėliau, nei likus 20 dienų iki nukasimo. Antigrybeliniais preparatais nupurkštų svogūnų laiškų negalima valgyti.

Svogūnus galima sodinti į ankstesnę vietą ne anksčiau nei po 4 metų. priešingu atveju infekcija kaupsis žemėje ir vis stipriau kenks svogūnams.

Sodinkite svogūnus saulėtose, atvirose vietose, į purią žemę, kad gerai vėdintųsi.

Prieš sodinimą svogūnėlius pakaitinkite du kartus – rudenį ir pavasarį, prieš sodinimą (abiem atvejais – po 8 valandas 40-yje laipsnių karščio).