1 priežastis – česnakai subrendę

Jei pagelto dalis česnakų laiškų, tai gali būti ženklas, kad česnakus jau laikas iškasti. Per anksti? Galbūt prieš žiemą pasodinote vasarinių česnakų rūšį. Nežinant skirtumo tarp vasarinių ir žieminių česnakų, gali įvykti toks nesusipratimas. Juo labiau, kad parduotuvėse, daržininkystės centruose tas rūšis neretai supainioja.

Kaip juos atskirti? Pagal galvutes.

Žieminių česnakų skiltelės didelės, jų būna lyginis skaičius – 4, 6, 8... Jos išsidėsčiusios aplink centre esantį stiebelį.

Vasarinių česnakų skiltelės mažesnės, jų labai daug ir jos išsidėsčiusios spirale palei visą šerdį – viduryje mažesnės, išorėje – didesnės. Vasariniai česnakai neturi stiebo.

Ar vasariniai česnakai užaugs, jei bus pasėti prieš žiemą? Žinoma. Be to, tada jų skiltelės ir galvutės dažnai užauga didesnės. Juk šios rūšies česnakams svarbu kuo anksčiau sudygti, kol žemės ir oras dar vėsūs. Juos rekomenduojama sodinti jau balandį, bet tai ne visada įmanoma, nes esant vėlyvam pavasariui žemė gali būti labai drėgna. O pasodinti rudenį tokie česnakai labai greitai sudygs.

Tiesa, vasariniai česnakai neatsparūs šalčiams, esant žvarbiai žiemai be sniego, gali iššalti. O jei žiema nešalta arba iškrenta daug sniego, problemų nekils.

Taigi, tikėtina, kad stiebai nuleipo, nes susimaišė česnakų rūšys.

Ką daryti?

Iškaskite galvutes, išdžiovinkite. Ir viskas – galima vartoti česnakus.

2 priežastis – prastas oras

Jei česnakams bręstant dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, laiškai gali nuleipti – juos prie žemės suplaka lietus ir vėjas.

Ką daryti?

Tegu noksta šitaip, o kai ateis laikas, iškasite galvutes. Gali būti, kad galvutės bus mažesnės, bet to jau nepakeisi.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

3 priežastis – baltasis puvinys

Baltasis puvinys, arba sklerotinija, atsiranda vėsiu, lietingu oru. Optimali šios ligos sukėlėjams grybeliams palanki temperatūra – apie 18 laipsnių šilumos, bet gali pasireikšti, esant temperatūrai nuo 10 iki 24 laipsnių šilumos. Esant karštesniems orams, grybelių augimas sulėtėja.

Pirmi ligos požymiai – lapelių galiukai gelsta, vysta. Paskui ima pūti stiebai ir nukrenta. Galiausiai augalai greitai vysta ir žūsta. Ant jaunų svogūnėlių šaknų ir luobelių užsitraukia pelėsio pavidalo grybelis, atsiranda vandeningo puvinio.

Ką daryti?

Jei česnakų laiškai jau apvyto, o galvutės ėmė pūti – nieko nebepadarysi. Iškaskite ligotus česnakus ir sudeginkite.

Kad ateinančiais metais česnakų neužpultų ligos, imkitės profilaktikos priemonių.

1. Pažiūrėkite, kad svogūnėliai sodinimui būtų sveiki.

2. Prieš sodinimą pusvalandžiui pamerkite skilteles į kokį nors specialų antibakterinį skystį (įsigysite sodininkystės parduotuvėse), paskui padžiovinkite ir sodinkite.

3. Nepamirškite sėjomainos – česnakus galima sodinti į tą pačią vietą tik po ketverių metų.

4. Kruopščiai dezinfekuokite instrumentus, su kuriais dirbate – grybelių sukėlėjai gyvena dirvoje. Net jei pasodinote česnakus į švarią žemę, ligą galite užnešti nuo užkrėstų lysvių.

Kaip išgydyti užkrėstą žemę?

Baltojo puvinio sukėlėjai užpuola daug daržovių, todėl žemę, kurioje augo ligoti česnakai, reikia išvalyti. Uždenkite lysves juoda plėvele ir palikite 4–6 savaitėms. Karštu oru temperatūra po tokia plėvele stipriai padidės, o tada ligos sukėlėjai žus. Tiesa, jeigu orai vėsus, lietingi, plėvelė nepadės.

Daržininkams dažnai kyla klausimas – jei česnakai užaugo labai maži, ar galima juos palikti lysvėje ir iškasti tik kitais metais, po to, kai peržiemos, kad galvutės paaugtų ir būtų didesnės?

Tai nepadės. Galvutės užauga per vieną sezoną. Jei paliksite jas žemėje, kitą sezoną iš jų išaugs nauji augalai ir suformuos naujas galvutes. O kadangi galvučių užsimegs daug, joms trūks vietos, tad antros vasaros pabaigoje turėsite visai mažučių česnakų galvučių. Kur kas mažesnių, nei po pirmo sezono. Taigi, kad ir kokio dydžio česnakų galvutės, kaskite jas po pirmo sezono.