Medus be galo vertinamas dėl skoninių ir gydomųjų savybių, apie kurias žinoma ne vieną tūkstantmetį. Ypač reikšminga medaus savybė ta, kad jisai niekad nesugenda, kadangi tai – persotintas cukraus tirpalas, kuriame vandens – vos 17 proc. Kadangi taip yra, bet kokios į medų patenkančios bakterijos, dehidratuoja ir neišgyvena tiek ilgai, kad spėtų inicijuoti gedimo procesą.
Ilgai laikomas medus pradeda kristalizuotis. Kai šitai vyksta, nuo bendros masės paprasčiausiai atsiskiria cukrus, tačiau tai jokiu būdu nėra produkto gedimo požymis. Būtent dėl šios savybės medų galima panaudoti kaip vieną iš komponentų, garantuojančių pūti linkusių auginių įsišaknijimo sėkmę.
Įdomu, apie kokius dar medaus pritaikymo sodininkystėje metodus esate girdėję? Pavyzdžiui, ar žinojote, kad nemažai sodininkų medų sėkmingai naudoja kaip augalų trąšas, taip pat kaip sodo skruzdėles viliojančius spąstus? Ar neatrodo, kad šį tą tikrai vertėtų pabandyti? Taigi, pats metas pakalbėti apie medų išsamiau.
Ar galima naudoti medų bitėms į sodą privilioti?
Apskritai, bitininkai pamaitina jaunas aviliuose gyvenančias bičių šeimas silpnu medaus tirpalu arba cukrumi pasaldintu vandeniu, bet tik tada, kada artėja metas ruoštis žiemai, arba jei bitės dėl kokių nors priežasčių akivaizdžiai nusilpusios. Medumi saldintas vanduo papildo bičių racioną angliavandeniais ir aminorūgštimis. Kokios konsistencijos tirpalą ruošti, paprastai priklauso nuo bičių būklės, o prieš žiemą rekomenduojamas santykis – 4 dalys medaus ir 1 dalis vandens.
Vis dėlto vasarą naudoti medumi saldinto vandens sodininkai nerekomenduoja, mat taip galima atpratinti bites maitintis žiedadulkėmis ir užsiimti augalų dulkinimu. Vadinasi, jokių dubenėlių su medumi saldintu vandeniu sode statyti nereikėtų.
Labiausiai vasarą bites džiuginantis reiškinys – tai ilgai trunkantis įvairių augalų žydėjimas ir neišsenkantys vandens šaltiniai užėjus sausmečiui.
Trys pasitvirtinę medaus naudojimo sode metodai
1. Medus kaip auginių įsišaknijimo hormonas
Visi puikiausiai žino, kad medus stiprina sveikatą. Tai natūralus antiseptikas ir būtent todėl yra naudojamas, kai reikia, kad įsišaknytų auginiai arba ūgliai.
Tik nemanykite, kad medus šiuo atveju suveikia kaip šaknims būtinas hormonas. Taip nėra. Medus paprasčiausiai gali apsaugoti jauną auginį nuo grybelinės infekcijos, galinčios sukelti lemtingų pažeidimų, kol dar nėra šaknų. Jei užkratas pateks į ūglio vidų, kol šaknys dar nebus susiformavusios, ūglis gali taip stipriai nukentėti, kad niekada nebeišleis šaknų.
Matyt, suprantate, kad nukarpytų auginių galai yra atviri užkratui. Laimei, medus pajėgus juos apsaugoti. Remiantis JAV Nacionalinio sveikatos instituto pateiktais duomenimis, medus neutralizuoja daugybę rūšių bakterijų ir pelėsį. Ką turte daryti? Tiesiog patepkite medumi auginio galiuką ir jam bus nebebaisios dirvoje tarpstančios bakterijos bei pelėsis.
Auginių apdorojimas medumi, kad išleistų šaknis
Jūsų dėmesiui – vienas labiausiai paplitusių auginiams apdoroti skirto medaus mišinio paruošimo būdų.
• 1 šaukštas (15 ml) medaus. (Teigiama, kad geriausio rezultato pavyksta sulaukti naudojant švarų, šviežią medų, o ne apdorotą, pasterizuotą.)
• 2 stiklinės (0,47 l) karšto vandens.
Medų reikia sumaišyti su karštu vandeniu, supilti gautą tirpalą į hermetišką konteinerį ir dvi savaites palaikyti tamsioje vietoje.
Kai nutarsite naudoti medų auginiams apdoroti, pirmiausia teks pasiruošti auginius ir dirvą.
Auginiai turi būti 15 cm ilgio ir nupjauti maždaug 45 laipsnių kampu. Kiekvieną auginį reikia įmerkti į medaus tirpalą, o tada įsmeigti į pasirinktą substratą. Medaus veiksmingumą pavyko įrodyti naudojant kuo įvairiausių rūšių substratą, įskaitant ir įprastą sodo žemę, ir net mineralinę vatą.
Dirvoje kiekvienam auginiui skirtą skylę galima patogiai suformuoti pieštuku arba pirštu. Svarbu stebėti, kad dirva neišsausėtų, visada būtų drėgna. Jei reikia, kad šaknis ūglis išleistų vandenyje, į vandenį ūglį pamerkite vos tik ištrauksite iš medaus. Šaknų išleidimo meduje procesas užtrunka vieną–dvi savaites.
2. Medus kaip trąšos skurstantiems augalams
• Sustatykite augalus į dubenį arba kriauklę. (Šitas nurodymas galioja, jei augalai auga vazonuose. Jei norite palaistyti lauke augančius augalus, šį žingsnį, žinoma, praleiskite.)
• 2 šaukštus medaus išmaišykite 1 l vandens. Gautu medaus vandeniu paliekite augalų lapus ir įsitikinkite, kad žemė taip pat prisigėrė skysčio.
Taip laistyti reikia tik kartą. Jei augalas dekoratyvinis – prieš žydėjimą. Su laiku lapai turėtų įgauti pirminę spalvą ir sutvirtėti.
3. Spąstai su medumi vabzdžiams ir kt.
Masalas-spąstai musėms. Jeigu virtuvėje zyziančios musės ėmė ne juokais erzinti, jas suvaldyti pavyks naudojant medų, obuolių actą ir gabalėlį bet kokio pūvančio vaisiaus. Sudėkite visa tai į dubenėlį, užklokite polietileno plėvele taip, kad neliktų jokių plyšių, o tada paėmę dantų krapštuką pribadykite skylių, pro kurias galėtų pralįsti musės. Štai tokius spąstus su medumi reikia pastatyti ten, kur skraido daugiausia musių.
Masalas-spąstai vapsvoms, širšėms. Butelių su pirmiau nurodytais produktais prikabinėkite ant saldžiausias kriaušes nokinančių medžių.
Jeigu indelių su tokiu pat turinių pastatysite šešėliuotose vietose, į juos veikiausiai pateks šliužų.
Masalas-spąstai skruzdėlėms. 2 šaukštus medaus ir 2 šaukštais žemės riešutų sviesto sumaišykite su 1 šaukštu boro rūgšties miltelių. Indelį su šiuo mišiniu pastatykite ten, kur dažniausiai pasirodo skruzdėlės.
Aišku, nepasiduokite pagundai viso sklypo aplieti medumi – juk dirvoje gausu naudingų bakterijų, kurias derėtų palikti ramybėje, o
