Sprendimas rečiau pjauti žolę ir palikti vietos laukinėms gėlėms priimtas septyniose iš dešimties miesto tarybų šalyje. Prieš kelerius metus šią iniciatyvą pradėjo organizacija „Plantlife“ – nuo 2013 m. jai pavyko sukurti 5 tūkst. ha pievų. 2021 m. pavasarį Londono mieste žolės pjovimą suretino tris kartus. Išpuoselėtų vejų išsižadėjo ir Karališkasis koledžas Kembridže – jų vietoje užaugo aguonų, rugiagėlių ir laukinių ramunėlių.
Pasak specialistų, liovusis pjauti žolę, galima sumažinti miestų biudžetą. Netrukdomai augančios pievos palaiko ir bioįvairovę, kuri reikalinga tam, kad formuotųsi ekosistema. Be to, britai nori atkurti erdvių su laukiniais augalais – nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio šalis prarado 97 proc. pievų su laukinėmis gėlėmis.
Ekspertai pabrėžė, kad miestų gyventojai pritaria šiai idėjai. „Manau, jei būtume taip nusprendę prieš penkerius ar prieš dešimt metų, sulaukčiau daugybės skundų dėl mieste nepjaunamos žolės. Šiais metais tokios reakcijos nesulaukėme. Manau, visuomenė šiek tiek geriau suvokia, kad klimato situacija sudėtinga ir kad mums būtina skatinti bioįvairovę, o ne šiaip daryti tą patį kaip visada“, – aiškino landšafto specialistas iš Londono Willas Walpole.
Pirmas miestas Britanijoje, ėmęs įgyvendinti pievų auginimo idėją, buvo Bristolis. Šio miesto valdžia paskyrė pievoms 1,4 ha, ten auga vietinės ir atvežtinės gėlės. 2020 m. lapkritį Bristolis gavo 4 mln. svarų trejų metų poveikio klimatui ir aplinkai mažinimo programai įgyvendinti.
