Šį kartą trumpa video pamokėlė, kaip teisingai persodinti šį augalą.
Kaip sako V. Šidagis, pirmiausia jis „pamatuoja“, ar tinkamas vazonas – prideda vazoną prie augalo. Augalas turi būti estetiškas, tačiau ir vietos šaknims būtų ne per daug ir ne per mažai.
Kitas labai svarbus niuansas, tai šaknų išlaisvinimas iš senojo vazono. Svarbu jų nepažeisti. Tai daroma mediniu pagaliuku. Jei nutrūksta juodos šaknys, nieko baisaus. Pirštais subtiliai „nukratyti“ dirvožemį ir adagamo molį nepavyks.
„Persodinant neužkasti augalo, nes prasidės puvimas. Persodinant nebūtina pakeisti visą substratą“, – aiškina V. Šidagis.
Kai jau šaknys išlaisvinamos, naujame vazonėlyje klojame tinklelį, kad neišbyrėtų substratas ir paruošiame vielą, kurią pririšime augalą. Kitaip bonsas mažame vazone paprasčiausiai neišslaikys. Tačiau mažas aspektas – jei augalo formavimui galima naudoti varinę vielą, šaknims tvirtinti ne, nes šims metalas oksiduojasi. Pirmas sluoksnis lavos akmenukai. Toliau 50 proc akadamo molio – keisti vietinėmis medžiagomis neverta. 30 proc. lavos akemukai ir 20 proc. durpių ar žemės.
Labai veiksminga persodinus palaistyti išspaustomis alijošiaus sultimis. Tai natūralus augimo stimuliatorius.
Kitas aspektas – meistras augalus laisto tik lietaus vandeniu. Net nusistovėjęs vandentiekio vanduo turi per daug kalkių.
