Pernelyg lėtą pomidorų augimą, gelstančius ir besiraitančius jų lapus daugelis laiko požymiu, kad augalams stinga drėgmės. Vis dėlto greičiausiai pomidorams trūksta ne drėgmės, o maistinių elementų.

Tinkamas tręšimas

Jeigu pavasarį žemė patręšiama šviežiu mėšlu, pomidorų krūmai gausiai išsikeros, bet vaisiai beveik nesivystys. Tokiu atveju augalams teks „skirti dietą“: pasirūpinti sausesniu oru, padžiovinti dirvą, pašalinti dalį lapų, patręšti fosforo trąšomis.

Liepą pomidorus geriausia tręšti mišiniu, pasigamintu iš karvių (santykis – 1 ir 10) arba paukščių (santykis – 1 ir 20) mėšlo. Į 10 litrų mišinio reikia įberti 40 gramų superfosfato ir stiklinę medienos pelenų. Neturint karvių mėšlo, galima pasigaminti mišinį iš 10 gramų amonio nitrato, 15 gramų superfosfato ir 15 gramų kalio chlorido (kiekis – 1 kvadratiniam metrui).

Mikroelementų trūkumas

Požymiai, kad trūksta azoto

Kai pomidorams trūksta azoto, jie prastai auga, o ūgliai greitai sumedėja. Senesni lapai ima šviesėti, o vėliau – geltonuoti, tačiau jaunesni išlieka žali. Pažeisti lapai gali įgauti bronzinį atspalvį. Pats augalas auga ne taip greitai, kaip turėtų, o šoninės jo šakos atrodo it nuskurdusios. Lapai ima kristi greičiau, nei galima tikėtis. Vaisiai smulkūs, greitai sunokstantys.

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios gali trūkti azoto, – organinių medžiagų stokojanti dirva. Ypač prastai azotą sulaiko smėlinga žemė. Ilgalaikis sprendimas – papildyti dirvą kompostuotomis organinėmis medžiagomis, pagerinsiančiomis dirvos tekstūrą ir aprūpinsiančiomis ją azotu.

Jeigu dirva kokybiška, azoto joje gali sumažėti dėl ilgalaikių liūčių. Ilgai besitęsiantis lietus tiesiog išplauna iš dirvos maisto medžiagas.

Pomidorai
Foto: Organizatorių nuotr.

Požymiai, kad trūksta fosforo

Negaudami užtektinai fosforo pomidorai ima lėčiau augti, pagrindinis stiebas suplonėja, lapai susmulkėja, įgauna violetinį atspalvį, o jų kraštai užsiriečia. Galop prasideda nekrozė ir lapai nubyra.

Požymiai, kad trūksta kalio

Kalio stygiaus simptomai – tarsi apdegę atrodantys seni lapai arba žalius lapus bjaurojančios smulkios rudos spalvos, išsausėjimus primenančios dėmelės. Kiek vėliau lapai visiškai pageltonuoja ir nukrenta, o chlorozė (žalių augalų lapų pageltimas arba pabalimas, įvykstantis, kai stinga mineralų, ypač – magnio ir kalio) išplinta į jaunesnius lapus. Vaisių viduje galima pastebėti rudai juodų ruožų.

Požymiai, kad trūksta kalcio

Kai trūksta kalcio, ima geltonuoti viršutiniai pomidorų lapai. Visgi akivaizdžiausiai apie kalcio deficitą byloja vaisiai, o dažniausiai pasitaikantis požymis – puvimas. Defektų galima pastebėti ir ant lapų: jų prisitvirtinimo prie stiebo vietas gali bjauroti geltonos arba kitokios dėmės. Jauni lapeliai deformuojasi, ant jų ima rastis apmirusių audinių: iš pradžių – tik pavienių taškelių, kurie ilgainiui susilieja. Ant vėliausiai užderančių vaisių išryškėja puvimo dėmės.

Požymiai, kad trūksta vario

Kai trūksta vario (taip paprastai nutinka, jeigu dirva durpinga), lapai įgauna balkšvą atspalvį, jauni lapeliai būna labai smulkūs, o ūgliai – silpni. Žiedai nepakankamai susiformuoja ir nubyra.

Požymiai, kad trūksta boro

Apie boro trūkumą signalizuoja sustojęs augimas ir daugybės apmirusių viršūnių atsiradimas. Kai taip nutinka, augalas atrodo ypač krūmingas. Ant vaisių matyti išsausėjusių sričių.

Požymiai, kad trūksta magnio

Dėl nepakankamo magnio kiekio gali prasidėti chlorozė. Tipiniu atveju lapai pagelsta, tačiau ant jų išlieka žalių dryžių. Ant senų lapų atsiranda geltonai žalių dėmių, vėliau jos papilkėja arba paruduoja. Lapai sudžiūva ir nukrenta. Pradeda džiūti ir žiedkočiai. Ant senų lapų tarp gyslelių išryškėja geltonai rudos dėmės. Lapų paviršius deformuojasi, praranda lygumą, o iškiliausios vietos ima geltonuoti. Vaisiai – smulkūs, sunoksta pirma laiko.

Įprasta magnio trūkumo priežastis – smėlinga, biri dirva. Šio elemento kiekį dirvoje mažina ir stiprūs, ilgalaikiai lietūs.