Pasak ūkininko, uogų ir vaisių kainos kils. Braškės, auginamos po plėvele, vėluoja dvi savaites. Dėl puvinio, kuris labai išplito šį lietingą pavasarį, derlius bus mažesnis. Be to, ypatingai pabrango trąšos ir darbo jėga, nėra kaip mažinti savikainos“, – aiškina sodininkas Tautvydas Gurskas ir prognozuoja, kad visa produkcija brangs 20-30 proc. Jei pirmos lauko braškės kainuodavo 6 eurus už kilogramą, dabar bus po 8.

„Pavasaris vėluoja keletą savaičių ir yra kultūrų, kurios užmirko ir derlių praradome. Ypatingai nukentėjo avietynai, tai pakeis visą šių uogų rinką. Matome, tiek remontantinių, tiek vasarinių vaiskrūmių būklė bloga. Be to, turime bėdų su braškėmis. Jų derlius jau vėluoja ir dėl didelio lietaus kiekio siautėja puvinys ir jei nenaudosime augalų apsaugos priemonių praktiškai uogų galime neturėti. Kita bėda – dėl lietingų orų prastai skraidė bitės ir teko atsivežti kamanių, kurios dirba ir darganotais orais“, – kas vyksta soduose apžvelgia T. Gurskas.

Panašiai Delfi pasakojo ir kiek anksčiau kalbintas uogų augintojas Vidas Juodsnukis.

Kalbant apie kainas, tai tie, kurie augina natūraliame grunte, braškių derlius vėluos 2-3 savaites ir kainos gali būti aukštesnės, nes brango tiek sodinamoji medžiaga, tiek reikalinga įranga – trąšos, cheminės apsaugos priemonės.

„Vartotojas galės mokėti tiek, kiek galės. Pernai birželio pradžioje uogas vidutiniškai pardavinėjome po 3-4 eurus. Panašiai, gal kiek daugiau, bus ir šiemet“, – dėlioja V. Juodsnukis ir sako, kad gerų uogų pertekliaus nėra. Jų netgi pritrūksta.

Tačiau problema, kad kai per parą reikia eksportui surinkti 8-10 t vienos rūšies ir vienodos kokybės uogų, jų rasti negalime.

Kol kas šilauogių kainos po 10 eurų už kilogramą, o mūsų ūkininkai sparčiai plečiasi. Ar po kelių metų kainos nekris niekas nežino.

T. Gurskas įvardina ir nemalonų siurprizą – nors žiema buvo gana šalta, kenkėjai peržiemojo gerai. Sodus jau puola kenkėjai. Tie, kas augina vaismedžius ir vaiskrūmius turi nepamiršti, kad žolė auga labai greitai ir reikia šienauti tarpueilius. Kai kurie sodininkai tą jau darė keletą kartų.

„Reikėtų tarpueilius perkasti ar pabadyti su šakėmis, kad po lietaus prie šaknų patektų daugiau oro. Tada greičiau pradžius dirva ir vaiskrūmiai greičiau atsigaus. Šis metodas tinka serbentas, sauskrūmiams, šilauogėms. Drėgmės buvo daug, augalai žydi gausiai, tačiau jei šaknys negaus deguonies, derlius bus prastas, o tą žmonės paprastai pamiršta“, – aiškina T. Gurskas ir sako, kad mūsiškiai, kai pamato, jog vaismedis sunkiau auga, skuba jį tręšti, tačiau prieš tai verta išsiaiškinti kas jam nutiko.

Kas kita stimuliatoriai, kurie stresą patyrusius vaiskrūmius gelbsti.