Laida čia.
Patarimais dalinasi kraštovaizdžio dizainerė Lina Puodžiūtė-Ragauskienė, kuri išvardino ir pagrindines priežastis, dėl kurių atsiranda samanos. Tai rūgšti dirva, saulės trūkumas ir sunki nelaidi žemė, kurioje užsistovi vanduo ir trūkstant deguonies žolė pradeda merdėti.
„Veja išnyksta dėl nepalankių sąlygų ir tada tuščias plotas užsipildo samanomis“, – kaip prasideda bėdos aiškina Lina Puodžiūtė-Ragauskienė ir siūlo pirmą būdą, kaip išsaugoti savo pievelę – jaunai vejai padeda aeravimas.
Kai vejai jau keletas metų ir kilimas tankus, verta skarifikuoti. Tada po žiemos likęs veltinis ir samanos bus išpešiotos ir galima pereiti prie tręšimo.
„Pirmam tręšimui renkamės produktus su geležies sulfatu, kuris naikina samanas. Jis pribaigs nereikalingus augalus, kurių neišnaikino aeravimas ar skarifikavimas“, – dėsto Lina Puodžiūtė-Ragauskienė ir pabrėžia, kad tose vietose, kur žolė nyksta veja išplinka ir ten atsiranda samana. Jei saulės trūksta, krenta nuolatinis šešėlis, veja nyksta, todėl tręšimas labai svarbu.
Tačiau svarbu ir žinoti kokia dirva, nes rūgščioje samanos puikiai dera. Išmatuoti rūgštingumą galima specialiais prietaisais, kurių yra pirkti. Jei reikia imtis priemonių ir mažinti šį rodiklį, imame granuliuotas kalkes ir barstome probleminius plotus. Pakartojame po mėnesio. Anksčiau būdavo naudojamos negranuliuotos kalkės, tačiau darbas su jomis sudėtingesnis ir jį reikia atlikti žiemą ar rudenį.
