Apie tai kalbėti laidoje Delfi Tema.

„Braškės peržiemojo gerai, nenušalo, pavasarį ženklių šalnų nebuvo, tačiau atsiranda kitos bėdos. Klimatas nestabilus, su įvairiais iššūkiais. Jei pernai birželio pradžioje pilnai veikė laistymo sistemos, tai šiemet vandens per daug. Buvo parų, per kurias iškrisdavo 60-80 mm kritulių, tai mėnesio norma. Guodžia tik tai, kad dar pakankamai vėsu ir uogų šaknys nėra jautrios užmirkimui“, – dėlioja V. Juodsnukis ir sako, kad kuo šilčiau ir vegetacija aktyvesnė, tuo didelis vandens kiekis pavojingesnis. Ūkininkas sako, kad iš jo 30 m praktikos išsiskiria paskutiniai 10 metų, kai gamta tampa nebeprognozuojama, o klimatiniai pokyčiai labai pastebimi.

Pavojinga, kad nepradėtų vystytis puviniai, nes braškynai jau žydi ir ligos gali greitai plisti. Sunku bus ekologinių ir išskirtinės kokybės braškynų savininkams, kurie gali naudoti labai ribotą cheminių preparatų kiekį.

„Džiaugėmės, kad žiemą buvo daug sniego ir neiššalo šilauogės, tačiau yra ir kita bėda – nebuvo įšalo ir dalies uogakrūmių šaknys „priduso“ ir silpnus augalus dabar puola ligos“, – dėlioja V. Juodsnukis.

Jis sako, kad reikėtų nepagailėti augalams amino rūgščių ir tręšti per lapus, nes tada augalas geriau įsisavina maistines medžiagas. Priemonių netrūksta, tačiau jas reikia panaudoti laiku.

V. Juodsnukis mėgėjams pataria pirmiausia įvertinti gruntą, kad jis turėtų šiek tiek rūgšties, bet nebūtų per rūgštus. Uogos sunkiau augs molyje, mėgsta lengvesnes dirvas. Kokios veislės tinka vienam ar kitam regione, klausykite videoreportaže.

„Jei nukentėjo šilauogės ir jas puola grybelinės ligos, jas reikia genėti – šalinti juoduojančius užkrėstus ūglius ir nepagailėti amino rūgščių ir azoto“, – aiškina V. Juodsnukis.

Kalbant apie kainas, tai tie, kurie augina natūraliame grunte, braškių derlius vėluos 2-3 savaites ir kainos gali būti aukštesnės, nes brango tiek sodinamoji medžiaga, tiek reikalinga įranga – trąšos, cheminės apsaugos priemonės.

„Vartotojas galės mokėti tiek, kiek galės. Pernai birželio pradžioje uogas vidutiniškai pardavinėjome po 3-4 eurus. Panašiai, gal kiek daugiau, bus ir šiemet“, – dėlioja V. Juodsnukis ir sako, kad gerų uogų pertekliaus nėra. Jų netgi pritrūksta.

Tačiau problema, kad kai per parą reikia eksportui surinkti 8-10 t vienos rūšies ir vienodos kokybės uogų, jų rasti negalime.

Kol kas šilauogių kainos po 10 eurų už kilogramą, o mūsų ūkininkai sparčiai plečiasi. Ar po kelių metų kainos nekris niekas nežino.

Aviečių augintojai susiduria su kitomis bėdomis. Pavasarines uoga, kurios sunoksta vasarą, labai puola kenkėjai ir reikia intensyviai naudoti chemikalus. Todėl dauguma atsisako vasarinių veislių ir augina rudenines remontantines, tačiau problema, kad tai greitai gendanti uogą, kurią eksportuoti labai sunku.