Nors ne visus kenkėjus galima lengvai išnaikinti, tačiau juos būtina bent jau pažinti.
Pateikiame pagrindinius ir kaip su jais kovoti.
Amarai
Amarai – vieni iš pavojingiausių sodo kenkėjų. Jie minta augalų sultimis, dažnai ne tik trukdo augti, bet visiškai juos sunaikina. Dažniausiai amarai įsitaiso ant vidinės lapų ar jaunų ūglių pusės. Yra kelios amarų rūšys – skiriasi jų išvaizda ir mitybos pomėgiai. Galiausiai amarai užkrečia visus augalus sode, darže, gėlynuose.
Amarai gal sukelti augalams juodąjį grybelį.
Požymiai:
Susisukę lapai, deformuoti ūgliai ir pumpurai.
Kaip kovoti:
Sode pakabinkite inkilų, lesyklų paukščiams – jie geriausiai kovoja su amarais. Apipurkškite augalus žaliuoju kalio muilu (400 ml į 10 vandens).
Jei turite naminių gyvūnų šampūno nuo blusų, praskieskite (200 ml į 10 l vandens) ir apipurkškite tirpalu augalus.
Amarus gali saugoti skruzdėlės, taigi pirmiausia išprašykite iš sodo jas.
Straubliukai
Straubliukai – grėsmė uogoms ir vaisiams, jie dažniausiai kenkia obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, uogoms ir braškėms. Iš pradžių straubliukų lervos graužia pumpurus, vėliau, virtę lėliukėmis, graužia lapus.
Požymiai:
Pumpurai patamsėja, ima byrėti, lapai ir pumpurai neužauga iki galo, gėlės irgi nukenčia. Vasaros pradžioje patamsėja ir nubyra. Ant vaisių gali susiformuoti sukietėjimų.
Kaip kovoti:
Pakabinkite sode inkilų – paukščiai padeda kovoti su straubliukais.
Surinkite ir sunaikinkite pakenktas gėles, lapus ir vaisius.
Pavasarį apipurkškite augalus šviežiai gesintų kalkių tirpalu (1,5 kg į 10 l vandens).
Apipurkškite augalus pelynų nuoviru – į litrą vandens suberkite kilogramą pelyno, pavirkite 15–30 min., tada įberkite į nuovirą 50 g ūkinio muilo drožlių ir apipurkškite nuoviru augalus.
Atsiminkite, kad cheminės priemonės kenkia paukščiams, tad geriau jų vengti.
Karkvabaliai
Karkvabaliai pavojingi sodui. Jie deda kiaušinėlius į žemę, o išsiritusios lervos gyvena sklype apie ketverius metus. Per juos lervos minta obelų, daržovių, krūmų ir dekoratyvinių augalų šaknimis. Kai iš lervos susiformuoja vabzdžiai, jie ima graužti lapus. Nukentės obelys, slyvos, vyšnios, šaltalankiai, serbentai, alyvos.
Požymiai:
Augalai vysta, nustoja augti.
Kaip kovoti:
Išvarpykite daržą, nors tai – ne itin veiksmingas būdas, nes lervos užsikasa į žemę dviejų metrų gylyje. Karkvabalius lesa varnėnai, je tik jų atskrenda į jūsų sklypą.
Klevai praturtina žemę azotu, kurio karkvabaliai nemėgsta, taigi galite pasodinti klevą.
Įsidėmėkite – bioinsekticidai, kurių pagrindas – mikroskopinės nematodų kirmėlės, mintančios karkvabalių lervomis, gali būti pavojingos, nes patys nematodai gali pažeisti augalų šaknų sistemą.
Karkvabalių patelės deda kiaušinėlius į komposto krūvas, todėl tręšiant žemę kompostu, reikia įdėmiai žiūrėti, kad jame nebūtų kenkėjų.
Pelėdgalviai
Pelėdgalviai – naktiniai drugiai, kurie patys sodui visiškai nežalingi. Pavojingesnės jų lervos, kurios per naktį gali sunaikinti iki 10 augalų. Lervos graužia lapus, stiebus ir šaknis, minta bet kuo, net grūdinėmis kultūromis ir piktžolėmis.
Požymiai:
Nugraužti lapai, nuvytę augalai.
Kaip kovoti:
Galima išgaudyti drugius. Jie – naktiniai vabzdžiai, tad jiems gaudyti tiks lipnios juostos, pastatyti vandeniu skiestos giros ar melasos.
Naikinkite pažeistus lapus, piktžoles, matomus kiaušinėlius, lervas. Natūralus insekticidai – pelynas, varnalėšos, bulvienojai.
Šliužai ir sraigės
Jie būna aktyviausi tamsiuoju paros metu arba lietingu oru, dažniausiai aptinkami ant serbentų, pomidorų ir braškių. Jie minta viskuo – žole, vaisiais ir netgi augalų šaknimis.
Požymiai:
išgraužtos skylės, balkšvi sudžiūvusių gleivių pėdsakai ant lapų.
Kaip kovoti:
aplink augalus išravėkite žolę. Bus į naudą kuo daugiau paukščių, varlių ir ežių.
Šliužams nepatinka česnako, petražolių, krapų, čiobrelių ir levandų kvapas, galima pasodinti šių augalų.
Nuo šliužų galima priberti pjuvenų, smėlio arba kiaušinių lukštų, pelenų, kalkių.
Kitas variantas – kur daug šliužų, sraigių, paberkite druskos, ypač jeigu jų yra komposto krūvose ar prie statybinių medžiagų.
Augalus ir žemę nupurkškite vario sulfatu arba superfosfatu.
