Pavasarį avietėms reikia daug azoto, tačiau patartina rinktis kompleksinius mišinius. Pavyzdžiui, pavasariui skirtą NPK (azoto – fosforo – kalio) mišinį turėtų sudaryti tokios proporcijos: 10 – 10 – 10. Jei rinksitės tik azotą, 30 m aviečių eilei reikėtų 1,5 – 2,5 kg faktinio azoto.

Jauni ūgliai tręšiami trąšomis, iš kurių elementai išsiskiria lėtai, arba kompleksiniais organinių trąšų ir mineralų mišiniais, skirtais uogų krūmams.

Boro trūkumas

Rinkdamiesi trąšų mišinius, atkreipkite dėmesį į juose esantį boro kiekį. Jei avietėms trūks boro, uogos bus smulkios, o derlius – negausus. Jei įtariate, kad jūsų avietėms gali trūkti boro, reikėtų atlikti jų audinių tyrimą.

Tačiau avietėms taip pat kenkia boro perteklius. Aviečių nereikėtų tręšti boru ar boro rūgštimi, jei prieš tai neatlikote audinių tyrimo.

Kada reikėtų tręšti avietes?

Aviečių krūmus reikėtų patręšti netrukus po to, kai jie buvo pasodinti (maždaug po 4 savaičių, kai jie jau bus prigiję). Avietes būtinai tręškite 8 – 10 cm atstumu nuo stiebų: tiesioginis kontaktas gali apdeginti augalus. Kai avietės jau bus tvirtai įsišaknijusios, jas tręškite kiekvieną pavasarį – kartą per metus, šiek tiek intensyviau negu pirmaisiais metais.

Avietes visada tręškite pavasarį, nes trąšos, ypač tos, kuriose yra daug azoto, skatina naujų ūglių augimą. Toks tręšimas yra naudingas pavasarį, bet gali būti pavojingas vasarą ir rudenį. Per vėlai pasirodę nauji ūgliai iki žiemos šalčių nespės subręsti ir veikiausiai žus. Taigi atsispirkite pagundai patręšti avietes sezono pabaigoje, net jeigu jos atrodo nusilpusios.

Avietės
Foto: Shutterstock

Tręšti avietes pavasarį reikėtų pagal tokią schemą:

Iš karto, kai nutirpsta sniegas, bet dar neišpurenus dirvos, avietės tręšiamos azoto trąšomis (10 - 15 g amonio salietros arba 10 g karbamido 1 m2). Reikėtų nepamiršti, kad azoto trąšos rūgština dirvą, o avietės blogai toleruoja didelį rūgštingumą. Šie krūmai geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje, kai pH siekia nuo 5,5 iki 6,5. Dažniausiai sodo dirvožemių pH svyruoja nuo 6,0 iki 7,0, todėl patyrę sodininkai pataria kartu su azoto trąšomis po kiekvienu krūmu išbarstyti ir stiklinę pelenų.

Amonio salietrą galima pakeisti kalio salietra – joje taip pat yra azoto, bet ji nerūgština dirvožemio. Prieš tręšiant augalus reikia gausiai palaistyti.

Kai kurie sodininkai naudoja pačių pasigamintas kompleksines trąšas: amonio nitratą, kalį ir superfosfatą (santykiu 1: 1: 2). Dozavimas: 100 g trąšų 10 litrų vandens.

Išpurenus dirvą, avietės pamaitinamos organinėmis trąšomis. Tai gali būti humusas, durpių kompostas, mėšlas su šiaudais ir kt.

Gegužės mėnesį avietės tręšiamos karvių mėšlu (500 ml mėšlo vienam kibirui vandens). Vienam kvadratiniam metrui žemės reikia maždaug 5 l trąšų.

Vien tik natūralias trąšas pripažįstantys sodininkai sėkmingai sugeba pakeisti mineralines trąšas organinėmis.

Aviečių trąšos „be chemijos“

šviežias mėšlas, skiestas vandeniu (santykiu 1:10);

triušių, ožkų (1:10) arba paukščių (1:20) išmatos;

piktžolių (dilgėlių ir taukių) užpilas: 1 kg šviežių piktžolių užpilama 10 l vandens ir laikoma 7 – 10 dienų, kiekvieną dieną pamaišant. Gautas produktas atskiedžiamas vandeniu (1:10) ir juo tręšiamos avietės (2 l vienam krūmui).

Kaip teisingai tręšti avietes organinėmis trąšomis?

Sausą dirvožemį prieš tręšiant reikia gausiai palaistyti, kad neapdegintumėte aviečių šaknų.

Avietės tręšiamos debesuotu, vėsesniu oru. Karštis ir saulė gali sukelti nepageidaujamas chemines reakcijas.

Avietes tręšti reikia atsargiai, kad tirpalas nepatektų ant aviečių lapų ir stiebų.

Ruošiant organines trąšas, jų negalima sandariai uždengti – organinėms medžiagoms reikalingas oras.