Vaismedžių sodinukai, turintys įskiepius sėjinukams, sodinami taip, kad skiepijimo vieta būtų viršutinio dirvožemio sluoksnio lygyje, o vaismedžių sodinukai su skiepais, kuriais siekiama sumažinti augimą, sodinami 5 – 10 cm žemiau.
Jei to nepadarysite balandžio mėnesį, tuomet gegužę medžius reikės apdoroti boro tirpalu (0,5 – 1,0%). Jei praėjusiais metais medžiai kentėjo nuo parazitų, kenkėjų ar ligų, tuomet medžius reikia apipurkšti atitinkama priemone – fungicidu ar insekticidu. Tai daroma prieš pasirodant lapeliams (gegužės pradžioje) arba jau po žydėjimo gegužės pabaigoje (išskyrus preparatus nuo kriaušių rūdžių – jie purškiami žydėjimo metu).
Nuo braškių pašalinami seni lapai, jos patrešiamos.
Sodinami nauji braškių daigai. Prieš sodinimą dirvožemis apdorojamas apsauginėmis priemonėmis. Kad derlius būtų ankstyvas, braškės apdengiamos agroplėvele.
Kai tik pasirodo pumpurai, braškės ir avietės profilaktiškai apipurškiamos apsuaginėmis priemonėmis nuo lapinių straubliukų.
Uuogų krūmai dauginami atlankomis.
Skiepijami vaismedžiai.
Sodinamos spanguolės ir bruknės. Gegužės pabaigoje sodinamos vynuogės.
Nužydėjus slyvoms, kovai su kenkėjais ant medžių kabinami stiklainiai su rūgstančiu skysčiu. Išsiskleidus lapams, ant vaismedžių ir uogų krūmų dedami feromoniniai spąstai ir skydeliai su baltais ir geltonais klijais.
Apsaugokite sodinukus nuo gegužės mėnesio šalnų. Pavasarį vaismedžiams gresia radiacinės šalnos, kurios susidaro giedromis ir šaltomis dienomis, kuomet šilumą nuo įkaitusios žemės ir augalų pakeičia šalto oro masės. Tokios šalnos labiausiai kenkia žemiems augalams – juos reikia apsaugoti agroplėvele, sulankstyta keliais sluoksniais. Vaismedžių sodą galima šildyti laužu, iš lėtai degančių, bet stipriai rūkstančių medžiagų – medžio drožlių ar šiaudų. Galima naudoti dūmines žvakes. Jei turite patvarią laistymo sistemą, galite naudoti ją: jei augalus laistysite visą naktį, vanduo palaikys maždaug 0 laipsnių temperatūrą. Tačiau šis metodas nėra efektyvus, jei šalnos tęsiasi kelias dienas.
