Šiam metų laikui būdinga sniegplutė – tikrų tikriausias sodo augalų priešas. Ją būtina išdaužyti, kitaip sniegu užkloti augalai negalės kvėpuoti, rašoma portale „Delfi Dom Sad“. Jei sodo sklype susidarė skirtingo aukščio pusnių, reikia jas išlyginti, kad sniegas visose vietose tirptų tolygiai.
Tirpstant sniegui susidarantį vandenį būtina atidžiai stebėti. Toksai vanduo yra naudingas, bet jo neturi būti tiek, kad tektų baimintis apsėmimo. Išvengti šios grėsmės padės drenažo funkciją atliekantys grioveliai, skirti susidarančiam vandeniui nutekėti. Darže reikėtų pasirūpinti tarplysviais – juos pravalyti, ypač pastebėjus, kad vietomis telkiasi vanduo.
Kai nusistovi puikūs orai ir didelių šalčių nebesitikima, galima po truputį atidenginėti žiemai uždengtus augalus, pavyzdžiui, rožes. Šis darbas atliekamas etapiškai. Jam rekomenduojama pasirinkti debesuotą dieną, o neretai geriau palūkėti iki antros mėnesio pusės. Atidengus rožes, reikia ištiesinti jų stiebelius, o tada kelioms dienoms apkloti lengva medžiaga, kad augalai priprastų prie naujų sąlygų.
Saulės šviesai ir temperatūrų šuoliams jautrius augalus (dekoratyvinius spygliuočius ir visžalius medžius bei krūmus) dar reikia slėpti po uždanga.
Jei sniegas visiškai nutirpęs, o žemė pakankamai pradžiūvusi, sklype galima pradėti tvarkymosi darbus: sugrėbti pernykščius lapus, surinkti nulūžinėjusias šakas ir įvairias šiukšles, taip pat išlyginti kurmiarausius. Po šlapią arba sniegu nuklotą veją geriau nevaikštinėkite: taip darydami rizikuojate ją sugadinti.
Kovo mėnesį vertėtų patikrinti rudenį iškastus daugiamečių augalų šakniagumbius, išpjaustyti sudžiūvusias ir pūti pradėjusias sritis, o pjūvių vietas pabarstyti anglimi arba apdoroti fungicidu. Galima pradėti daiginti jurginus, kardelius, gloksinijas, begonijas. Aktyviai dygstančius ir sudygusius kitų rūšių augalų gumbus ir svogūnėlius derėtų išsodinti į vazonėlius, o dedešvas, zundas, chrizantemas, kraujažoles, astrus, burbulius, tūbes, sinavadus ir raktažoles – į lovelius.
