O kur dar amžini ginčai, kas geriau: veislė ar hibridas. Ir populiariausias visų laikų pomidoro vazonėlis – indelis nuo grietinės. Taigi, rengiantis pomidorų sėjai, vertėtų aptarti kai kurias praktines detales. Žinoma, daugelis „patyrusių“ pomidorininkų kategoriškai atsisako į tai kreipti dėmesį, vadindami dėmesį daiginimo ar daigų auginimo indams, dirvožemiui tiesiog „velnio išmislais“.

Ne, indelis nuo vištos ketvirčių netinka

Po maždaug poros savaičių prasidės intensyvus pomidorų sėjimas. Todėl pats laikas apžvelgti turimą įrangą. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų: kur sėti? Sakysite, radote problemą. Štai nusiperki sau kokį kilogramą vištos ketvirčių ar kitokios mėsos, ir nemokamai gauni plastmasinį indelį pomidorams sėti. Turiu nuliūdinti, toks indelis netinka. „Na čia gi dabar, nuo neatmenamų laikų tiko, o dabar nebetinka“, – stebėsis „patyrę“ daržininkai, kurie pomidorus taip sėja nuo vėlyvojo brežnevizmo laikų. Bėda ta, kad sena silkinė, medinė dėžutė ar kitoks panašus indas buvo vienintelis įmanomas indas sėti pomidorus.

Kodėl tokios dėžutės netinka? Kad ir kaip rūpestingai jose dėliotumėte sėkliukes, kai sudygs pomidorai, jose gausite į šepetį panašų jaunų daigelių tuntą. Viskas bus gerai, kol nepradėsite jų pikuoti. Pikavimo metu lauks nemalonus atradimas: šaknelės tai susipynę. Ir bandydami išskirstyti šitą pomidorų šepetį, neišvengiamai jas nutrauksite. Ir tuo metu prarasite labai svarbų dalyką: neleisite pomidorų daigams suformuoti vadinamojo šaknų gniužulo: bepikuodami jį tiesiog išardysite. O gniužulo formavimas yra labai svarbus dalykas: nuo sėkmingai suformuoto šaknyno priklauso, ar turėsite gerą derlių. Šaknynas formuojamas būtent po sėklos išdygimo: kai išlenda sėklos kilpelė, imamas reguliuoti šilumos dieną ir naktį skirtumas: jis turi būti ganėtinai ženklus, kad, užuot stypęs į viršų, augalas imtų formuoti šaknyną.

Išeitis – specialios daigyklos. Jos yra patogios dviem aspektais. Pirmiausia, patogu sėti po vieną sėklytę. Kiekvienas pomidoras auga savo celėje, ir atėjus laikui pikuoti, labai patogiai išimamas. Antrasis aspektas – žymėjimas: taip nesusimaišo sėklos, jei turite vos po kelias vienos veislės sėkliukes, tai tikrai jų su kitomis nesumaišysite.

O trečiasis privalumas yra svarbus, namie turintiems augintinių, ypač kaip mes – kačių. Indeliai, ypač didesni, vilioja augintinius užsiimti „archeologiniais kasinėjimais“. Daigyklą su celėmis iškapstyti jiems nei patogu, nei įdomu. Vienintelis trūkumas: daigams sudygus ant palangių ir balkone jie ima konkuruoti dėl šiltesnių vietelių su katėmis. Šios mėgsta atsigulti ant daigyklos su sudygusiais pomidorais tiesiog pasišildyti. Taigi, reiktų sekti, kad jos iki pomidorų neprieitų.

Daigyklos kaina yra ganėtinai nedidelė. Jų būna kelių dydžių. 56 arba 72 celių daigyklos visiškai pakanka vidutiniam pomidorų ūkiui, o makalynės su ja gerokai mažiau, nei su indeliais. 72 celių daigykla kainuoja vos eurą su trupučiu.

Kur pikuoti?

Kaip jau minėta, populiariausias visų laikų pikavimo vazonėlis yra išplautas indelis nuo grietinės. Kol daigeliai maži, jis yra neblogas pasirinkimas. Ypač auginantiems daugiau veislių. Mat yra tokia bėda: tai, kas tilpo mažoje daigykloje, po pikavimo okupuos visą balkoną ir palanges. Man ganėtinai pasiteisino ir 0,5 l vienkartiniai bokalai. Išplovus juos galima naudoti kelis sezonus.

Tačiau esminis indelio nuo grietinės trūkumas yra jo mažas dydis. Kaip jau minėjau, svarbiausia daigo fazėje pomidorams auginti šaknyną. O jam reikia erdvės. Taigi, greičiausiai į grietinės indelius išpikuotus pomidorus teks persodinti dar kartelį. Kaip atpažinti, kada pomidorui trūksta vietos? Jis ima leisti išorines, kitaip sakant orines šaknis: stiebo apačioje pasirodo mažyčiai šviesūs gumuliukai.

Didžiausi iššūkiai daigo fazėje yra jau kelis kartus minėtas šaknyno formavimas ir daigo tįsimas. Daigai ima tįsti vos išdygę, jei jiems pakanka šilumos, bet trūksta šviesos. Jau pikavimo metu matyti, kad kai kurių daigų stiebai yra plonyčiai, o skilčialapiai – aukštai. Pikuojant tokie daigai sodinami kilpele: stebas sulenkiamas U raidės forma ir užkasamas žemėmis iki skilčialapių. Tačiau taip problemą galima išspręsti vos kelioms dienoms. Jei bus šilta, bet trūks šviesos, daigas ir toliau sėkmingai tįs. Jo stiebas bus plonas, tarpai tarp lapų dideli. Dėl silpno šaknyno jis duos menkesnį derlių. Tįsimo problema sprendžiama tada jau dviem būdais: arba į šiltnamį, lysvę pomidoras sodinamas 45 laipsnių kampu arba apskirtai gulsčias, arba tiesiog nupjaunamas pomidoro stiebas, merkiamas į vandenį ir laukiama, kol jis išleis šaknis. Abiem atvejais pomidorų derlius gerokai suvėlinamas.

Skaičiuokite, kada sodinsite daigus

Ką tokiu atveju daryti? Daryti reikia ne tuomet, kai pomidoriai lipa pro langus. Apie tai reikia galvoti prieš juos sėjant. Kaip jau minėta, maksimaliai pomidorus ant palangės galima laikyti iki 60 dienų. Kitaip sakant, vasario 23 d. Išdygę pomidorai balandžio 23 d. vėliausiai privalo iškeliauti į šiltnamį ar lauko lysvę. Skaičiuokite, ar turite tokias galimybes? Jei šiltnamis šildomas – pirmyn, sėkite. O su nešildomais šiltnamiais bus sunkiau: gegužės viduryje paprastai būna šalnos, kurioms pomidorai yra jautrūs. Į nešildomus šiltnamius pomidorus pageidautina sodinti jau po obelų žydėjimo. Antraip teks juose organizuoti pomidorų Vėlines: naktimis šildyti žvakėmis ar panašaus energetinio „efektyvumo“ priemonėmis, dengti. O šildymas atvira liepsna šiltnamyje dar susijęs ne tik su nemenku vargu, bet ir gaisro rizika.

Kitas svarbus faktorius skaičiuojant sėjos laiką, yra dienos šviesos kiekis. Šiuo metu jis peržengia 10 val. ribą. Tai minimali dienos trukmė, kuri būtina daigui vystytis bent pusėtinai. Optimalią temperatūrą pasiekti nesunku: ir butuose, ir nuosavuose namuose yra pakankamai gerai šildoma. Atminkite, kas nutinka tuomet, kai yra pakankamai šilumos, bet maža šviesos? Teisingai, bet kuris augalas tįsta. Išeitis yra tik pagalbinės priemonės, t.y. specialios lempos. Tačiau jos šviečia tik nedidelį plotą. Jei daigelius skaičiuojate dešimtimis, prireiks ne vienos.

Foto: Shutterstock

Temperatūros ir laistymo režimas

Vienas didžiausių iššūkių auginant daigus yra derinti temperatūros režimą. Auginti pomidorus balkone, ypač lodžijoje, yra labai patogu, nes taip garantuojamas maksimalus apšvietimas. Taip pat kaitri pavasario saulė gerokai prišildo nedidelę patalpą. Kartu patogu ir tai, kad tamsiuoju paros metu balkone gerokai vėsiau, o tai lemia gerą šaknyno formavimą. Visgi balkone auginant daigus, yra tam tikrų niuansų.

Pirmiausia, reikia sekti temperatūrą. Kuo saulėtesnė diena, tuo labiau prišildoma patalpa ir pomidorai gali tiesiog iškepti. Todėl verta pasirūpinti termometru ir laiku atidaryti langus. Kitas išbandymas susijęs su ūkanotomis dienomis: svarbu neperlaistyti ir nepalikti daigų „šlapiomis kojomis“, ypač kai šalta ir nėra šviesos.

Drėgmė ir šaltis – vieni didžiausių daigų augintojų iššūkių. Kad ir kaip besirūpintumėte, bedezinfekuotumėte dirvožemį, visgi šaltomis dienomis daigų geriau apskritai nelaistyti, nei palieti per daug.

Auginant daigus kambaryje, taip pat yra iššūkių: sudėtinga padaryti bent 6 laipsnių skirtumą tarp dienos ir nakties temperatūros. Nuolatinė šiluma ir šviesos trūkumas skatina daigus tįsti. Taigi, norint išauginti kokybišką daigą teks pasistengti.

O kas yra kokybiškas daigas? Tai stiprus, tvirtas daigas, pageidautina, su suformuota, bet dar neišsikleidusia pirmąja žiedine keke. Jei ji jau išsiskleidė, didelė tikimybė, kad persodintas pomidoras dėl streso tiesiog numes žiedus. O kekes saugoti svarbu: pirmoji ir antroji yra pačios derlingiausios.

Liūdna, kai aukštas, žydintis daigas keža grietinės indelyje. Jo šaknų sistema silpna, todėl jai sunku išmaitinti didelę antžeminę lapų masę, o ką jau kalbėti apie žiedus ir vaisius. Taigi, kol daigas indelyje, verčiau investuoti į jo šaknų sistemą.