Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.
„Kalbant apie mūsų platumų augalus, viskas gerai, tačiau bus bėda, kad nėra įšalo ir puikiai žiemos visi kenkėjai. Kita žala – aplūžinėjo ir išvirto uogakrūmiai. Sodininkams teko padirbėti“, – aiškina T. Gurskas ir sako, kad tikisi, jog dauguma uogakrūmių pavasarį atsigaus, tačiau tokius augalus, kaip vasarinės avietės teks išgenėti. Jei užsieniečiai metre liepia palikti 5-6 stiprius stiebus, mes, lietuviai, paliekame po 10-15 silpnų. Šilauogių šlapias sniegas nulenkė liaunas šakas. Tačiau jei buvo genėta tinkamai, tai tokių problemų nebuvo.
T. Gurskas pastebi, kad ši žiema parodys sodininko profesionalumą. Iš kitos pusės, nuo kenkėjų gali kentėti didelė dalis šalies teritorijos – laukuose netgi matyti kurmiarausiai, tai reiškia, kad dirva neįšalo. Erkėms, invaziniams šliužams ir kitiems parazitams žiema ideali. Gresia ir sniego pelėsis, kuris plinta jei nėra įšalo. Jis pakenkia vejoms ir žiemkenčiams.
„Kai tik sniegas nutirps ir temperatūra sušils iki dešimties laipsnių, reikia purkšti vario sulfato preparatais, tai vadinamas „mėlynasis purškimas“. Reikia nupurkšti tiek augalą, tiek dirvą po juo. Šiemet tai bus labai aktualu. Tačiau reikia purkšti ne šiek tiek, o taip, kad augalas atrodytų kaip ištraukas iš žemės ir laja panardintas į tirpalą. Pašlakstyti kaip klebonui nepakaks“, – dėsto T. Gurskas ir pripažįsta, kad labiau bijo ne žiemos, o pavasarinių šalnų.
Jis išduoda ir paslaptį – jei kuris nors augalas nuolat kenčia nuo šalnų, ant jo kamieno reikia sukrauti kuo daugiau sniego, kad šaknims ir kamienui būtų šalta ir žydėtų vėliau. Tai padeda abrikosams, persikams. Sniego reikia dėti kuo daugiau, kad medelis kuo ilgiau miegotų ir žydėtų kuo vėliau.
Kitas dalykas, ką reikia padaryti – tai apsaugoti medelius ir krūmus nuo saulės smūgio, nes saulė jau gana aitri, įkaitina žievę, naktį virš dešimt laipsnių šalčio ir žievė trūksta. Jei nebuvo atliktas balinimas, medį reikia aprišti šiaudais, agroplėvele ar eglišakiais.
Nereikia skubėti ir karpyti nulaužtų šakų. Kuo arčiau vegetacijos kirpsime, tuo greičiau augalas ta žaizda rūpinsis – tekės sultys ir ji gis. Laikotarpis, per kurį gali atskristi grybelių poros bus trumpesnis.
„Žmonės jau pradeda genėti vynuoges, aktinidijas, klevus, beržus ir kitus sulą leidžiančius augalus. Jau nereikia prie jų lįsti, nes tuoj pradės bėgti sultys ir augalą labai susilpninsime. Jei negenėjote rudenį, patartina palaukti pavasario. Kita klaida jei nesisaugo nuo žvėrių. Kiškiai ir stirnos daro milžinišką žalą ir tai tęsiasi iki balandžio, nes medeliai jau sultingi, o šviežios žolės dar nėra“, – patirtimi dalinasi ekspertas ir sako, kad jei nugriaužiama daug žievės nuo kamieno, tai išgelbėti tokį medelį gali tik profesionalai ir tai labai sudėtingas darbas.
