Šaltesnio klimato zonose kai kurias daržoves ir gėles galima sėti jau sausį ar bent vasario pradžioje.

Toliau – keletas priežasčių, dėl kurių sodininkai, ypač patyrę, daiginimą namų sąlygomis laiko prasmingu darbu ir įdomia veikla.

Pirmiausia, argi ne įdomu stebėti visą augalo vystymosi eigą nuo sėklos patekimo į dirvą?

Antra, toks sprendimas – praktiškas: juk visas sėklų, iš kurių daiginami augalai, pakelis kainuoja mažiau nei vienas gatavas daigas.

Trečia, nevalia pamiršti didžiulio pasirinkimo: patys pagalvokite, kiek rūšių, pavyzdžiui, petunijų pavyksta įsigyti sėklų ir daigų pavidalu?

Ketvirta, daiginimas savarankiškai užtikrina ilgesnį žydėjimo laikotarpį.

Ir, penkta, pačių sudaiginti augalai paprastai būna tvirtesni ir ištvermingesni nei įsigyti daigai, kuriems gali nepatikti šiltnamio sąlygų pakeitimas natūraliomis.

Vis dėlto, kad ir kaip knietėtų pradėti daržininkavimo sezoną, daugelį augalų prasminga sėti ne anksčiau kaip vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Jei pernelyg paskubėsite, net ir papildomu apšvietimu aprūpinti daigai, atėjus laikui persodinti, bus silpnesni nei tie, kurie išaugo šviesiajam paros laikotarpiui akivaizdžiai pailgėjus.

Tai, kas ką tik pasakyta, būdinga daugeliui, bet ne visiems augalams. Kai kuriuos reikia pasėti jau dabar, jeigu nenorite pavasarį ieškoti daigų turguje.

Gėlės, kurias galima sėti sausio–vasario mėnesiais

Vasarinės gėlės, kurioms būdingas ilgas vegetacinis laikotarpis, pražystančios praėjus keliems mėnesiams po pasėjimo. Pavyzdžiui, Chabaud gvazdikai pražysta praėjus 5–6 mėnesiams po pasėjimo. Taip pat lėtai vystosi eustomų daigai.

Daugiamečiai gumbiniai augalai, kurių sėjimo laikas turi didelę įtaką gumbų formavimuisi. Prie tokių priskiriamos, pavyzdžiui, gumbinės begonijos. Daiginamos iš sėklų šios gėlės pražysta po maždaug 5,5–6,5 mėnesio nuo pasėjimo. Užvis geriausiai gumbai formuojasi tada, jei sėklos pasėjamos gruodį arba sausį. Pasėjus sėklas kovą, artėjant rudeniui gumbai dar nebūna labai dideli – tesiekia 1–1,5 centimetro (tai akivaizdžiai mažiau nei 2–2,5 centimetro, kuriuos pasiekia žiemą pasėtų augalų gumbai). Dar vienas ankstyvos sėjos pranašumas tas, kad didesni gumbai geriau išsilaiko prie žiemą.

Augalai, kurių sėkloms būtina išankstinė stratifikacija (dygimo paspartinimas). Tai, pavyzdžiui, sanavadai, žingiai, gencijonai (pavasariniai ir bestiebiai), burbuliai, skambalėliai, raganės, vyrskydės, daugiametės našlaitės, alpiniai katilėliai, džefersonijos, vilkdalgiai, daugelis svogūninių gėlių, levandos, raktažolės, šilagėlės ir kt.

Augalai, kuriems būdingas ilgas dygimo laikotarpis (pavyzdžiui, raktažolės).

Augalai, kurių sėklos sudygsta ypač sunkiai – po mėnesio ar dar vėliau. Dažniausiai tai būdinga daugiamečiams augalams, kurių sėklos turi tvirtą apvalkalą.

Augalai, puikiai vešantys ne tik sode, bet ir kambaryje, pavyzdžiu, sprigės, pelargonijos, fuksijos ir kt.

Vasarinės, anksti pražysti turinčios gėlės, paprastai sodinamos į kabančius vazonus lodžijose ir įstiklintose terasose, pavyzdžiui, lobelijos ir petunijos. Pasėjus vasario pradžioje, šios gėlės pražysta jau kovo pradžioje.

Daržovės, kurias galima sėti sausio–vasario mėnesiais

Pirmiausia verta paminėte daržoves, kurioms būdingas ilgas vegetacinis laikotarpis: vidurinėje klimato zonoje nedaiginant jų užsiauginti tiesiog neįmanoma. Tai tokios daržovės kaip gumbinis salieras ir daržinis poras.

Apskritai, paskutinę vasario dekadą jau galima laikyti sodininkų pavasario pradžia. Vasariui persiritus į antrą pusę, kai kurių rūšių augalus pasėti tiesiog būtina (jau ne tiktai rekomenduojama). Iki mėnesio pabaigos reikia spėti pasėti salierus ir saldžiąsias paprikas.

Vasario pabaigoje paprastai pasėjamos žemuogės. Jas šiaip jau galima sėti ir pavasarį bei vasarą – ne tik žiemos pabaigoje, tačiau jeigu pasėsite vasarį, pirmąsias uogas galėsite rinkti dar tą patį sezoną, o nederlingus krūmus be gailesčio pašalinti, kad atsirastų vietos naujiems daigams. Štai kodėl daugelis žemuoges sėja vasarį.

Sunkumai, su kuriais veikiausiai susidursite gėles ir daržoves pradėję daiginti žiemą

Šviesos stygius, nulemtas trumpo šviesiojo paros laikotarpio.

Griežta temperatūros režimo stebėsena: dėl staigių temperatūros šuolių gležni daigai gali nunykti.

Didesnė grybelinių ligų, tokių kaip diegavirtė, tikimybė dėl drėgmės, kuri būtina normaliam sėklų sudygimui ir daigų vystymuisi, ir ganėtinai vėsios temperatūros.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)