Apie tai daržininkė pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“.
„Auginu tai, kas pasiteisina metai po metų ir domiuosi sėklomis, kurias būtų galima sodinti. Pavyzdžiui, pernai auginai spalvotas morkas, šiemet noriu spalvotų mongoldų. Mano daržas iš pakeltų lysvių ir esu priversta galvoti, ką po kurios daržovės sodinsiu. Be to, darže neturiu daug vietos“, – dėsto R. Ničajienė.
Daržininkė sako, kad verta susirašyti, kas ir kur buvo pasodinama. Susidaryti planą, ką po kurios daržovės ir kurį mėnesį sodins. Pavyzdžiui, dviejose pakeltose lysvėse pasėjus ridikėlius ir nuėmus derlių pirmą vasaros savaitgalį ten pasodinami pomidorai. Kai jų derlius baigiasi, sėjami špinatai, kad iki šalnų dar būtų galima nuimti ir šį derlių.
Pasak laidos vedėjos Linos Liubertaitės, sėjomaina vienas iš pagrindinių reikalavimų norint gero derliaus ir reikia kaitalioti lapines bei šaknines daržoves ir stengtis, kad lysvės nebūtų tuščios. Be užrašų ir plano to nepadarysi. Tuo labiau, kad nepavyks prisiminti, ką pernai ar užpernai auginai vienoje ar kitoje vietoje, nes geriausia, kai daržovės į savo vietą grįžta tik kas ketveri metai.
„Vieni mėgsta vaisinius augalus, kiti lapinius, vienoje lysvėje susodina kelių rūšių daržoves ir viskas pabyra. Paprasto plano nubraižymas užima nedaug laiko“, – dėsto L. Liubertaitė. Ji pabrėžia, kad tada sunaudojama ir mažiau cheminių priemonių, nes kenkėjai gyvena dirvoje ir „limpa“ prie tų pačių augalų. Be to, nealiname dirvos, nes skirtingiems augalams reikia skirtingų medžiagų.
R. Ničajienė sako, kad reikia nepamiršti ir kiekvieną pavasarį lysves papildyti dirva, kurią išpusto, išraunama kartu su daržovėmis. Geriausia papildyti kompostu, kuris yra nuostabus dalykas, gaunamas nemokamai iš sodo ir namų ūkio atliekų. Galima įterpti tiek rudenį, tiek pavasarį.
Papildžius kompostu reikia ne tiek perkasti, kiek įterpti. Pasak L. Liubertaitės patartina naudoti ne kastuvą, o šakes. Geriausia tai daryti rudenį. Lysvės gaus sniego, lietaus, dirva sukris ir neliks oro tarpų.
„Daug kas naudoja mėšlą ir jį deda rudenį. Tačiau jame daug piktžolių sėklų. Alternatyva pirktinės mėšlo granulės“, – kitą variantą siūlo L. Liubertaitė ir sako, kad patartina kiekvienais metais sugalvoti kokią nors naują kultūrą, kad būtų įdomiau.
R. Ničajienė įvardina ir ko imsis šį pavasarį – artišokų. Jei jų nepavyks subrandinti iki valgomos kondicijos, tai bent papuoš daržą.
„Pernai vienoje lysvėje auginai smidrus ir tarp jų sėjau valgomas gėles. Šiemet joms skirsiu atskirą lysvę“, – dėsto R. Ničajienė.
Ji dalinasi ir patirtimi auginant pomidorus. Pernai sodino per didelius, jie išstypo ir vaisius teko baigti nokinti namuose, ant palangės. Šiemet rinksis mažesnius pomidorus brandinančias veisles.
L. Liubertaitė sako, kad ją pačią šiemet sudomino pastarnokai, palyginti lengvai auginama daržovė.
„Tiems, kurie turi tik balkoną gali prisiminti vazonus. Tai dabar nauja mada ir tai reiškia, kad prekybininkai atveža ne tik tinkamos įrangos, bet ir augalų įvairovė. Galima balkone auginti ridikėlius, morkas, žirnelius, kurie puikiai auga“, – dėlioja L. Liubertaitė.
