Remontantinės braškės yra išskirtinai gajos: nauji jų pumpurai spėja susiformuoti per ilgą saulėtą dieną, o uogos ima nokti vos spėjama nuskinti ankstesnį derlių. Dėl šitokio gyvybingumo augalus tręšti reikia laikantis specialaus režimo ir reguliariai atnaujinti jų plantaciją.
Kelis kartus davę itin gausų derlių remontantinių braškių krūmai paprastai nunyksta. Apskirtai šių augalų gyvavimo trukmė – 2–3 metai. Apie šį terminą būtina žinoti ir būti pasiruošusiems pakeisti krūmus naujais. Vienas iš kupsto senėjimo požymių – lapų ir uogų smulkėjimas.
Remontantinių braškių priežiūra neįsivaizduojama be gana gausaus tręšimo (beveik iki rugsėjo vidurio), reguliaraus laistymo (dukart per mėnesį), jei laikosi sausi, šilti orai, ir kruopštaus augalų cikliškumo stebėjimo. Per visą sezoną šios braškės patręšiamos net 10–15 kartų. Tręšti būtina ir tada, kai vyksta aktyvi vegetacija, kitaip į ramybės būklę augalai pereis išsekę ir nusilpę. Rugsėjui persiritus į antrą pusę, iš trąšų sąrašo išbraukiamas azotas.
Vėlų rudenį beveik visų su remontantinėmis braškėmis susijusių rūpesčių tikslas – padėti augalams pereiti į ramybės fazę. Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio, kai antras gausus derlius nurinktas, reikia nukarpyti braškių žiedynus ir neleisti joms žydėti (tokie vėlyvi žiedai vis tiek yra bergždi). Būtina nukirpti ir vėlyvuosius ūsus (jie vis tiek nespės įsišaknyti ir tik be jokio reikalo eikvos motininio krūmo energiją). Kupstų apkarpymas – didelio kruopštumo reikalaujantis darbas. Būtina stengtis nepažeisti generatyvinių pumpurų: jei taip nutiks, kito sezono pradžioje augalas bus visiškai bevaisis.
Paprastai rudenį (rugsėjo pradžioje) sodinami nauji augalai (susiformavę braškėms dauginantis ūsais). Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje rekomenduojama paruošti vagas pavasariniam augalų sodinimui. Dirvai keliami reikalavimai tikrai nesiskiria nuo tų, į kuriuos reikia atsižvelgti ruošiant žemę įprastoms sodo žemuogėms, nebent perpuvusių organinių trąšų normą galima padidinti. Beje, pavasarį pasodintos remontantinės braškės derlių duoda tiktai po metų. Kaip tik todėl patyrę sodininkai šios rūšies braškes sodina rudenį. Jei žemę mulčiuosite arba naudosite agrotekstilę, neteks gaišti laiko ir eikvoti energijos papildomam laistymui, ravėjimui ir dirvos purenimui.
Remontantinių braškių lysves būtina uždengti specialia agroplėvele. Tai ypač pasiteisina, jei sniegas iškrenta vėlai, užeina stiprūs šalčiai ir įsismarkauja vėjai. Šylant orams šią apsaugą svarbu laiku pašalinti. Tai reikia padaryti tada, kai naktimis nusistovi maždaug 5 laipsnių oro temperatūra.
Dėl to, ar reikia prieš žiemą nukarpyti senus remontantinių braškių lapus ir ūsus, sodininkų nuomonės išsiskiria.
Vis dėlto rudenį, likus mėnesiui iki šalčių, reikia atsargiai, stengiantis nepažeisti pumpurų, pašalinti nuo krūmų visus ligų arba kenkėjų pažeistus lapus. Dėl šito niekas nesiginčija.
Jei manote, kad lapus geriau nukarpyti, braškės kupstą suimkite ir nukirpkite visą ne žemiau kaip per 5–7 centimetrus nuo žemės esančią dalį. Šiukštu nepažeiskite pumpurų! Kai tai padarysite, augalas liks tik su sveikais, jaunais ūgliais.
Po rudeninio lapų apkarpymo lysves reikia apdoroti universaliu preparatu, saugančiu nuo ligų ir kenkėjų, o po poros savaičių kiekvieną krūmą apiberti medžio pelenais. Šios priemonės padės atsikratyti likusiais kenkėjais ir ligų sukėlėjais.
Kadangi lapai atlieka natūralią mulčiavimo ir pridengimo funkciją, po vėlyvo jų pašalinimo rugsėjo pabaigoje, žemę, kurioje auga braškės, reikia mulčiuoti pjuvenomis, durpėmis arba šiaudais – juk nauji lapai jau tikrai nespės užaugti.
