„Kauno grūdų“ Kenkėjų kontrolės skyriaus vadovas Ąžuolas Maštaras dalijasi patirtimi, kada jau sunerimti ir ko imtis, kad kenkėjai nesugadintų derliaus, kadangi tai gali atnešti ir nemenkus finansinius nuostolius, rašoma pranešime.
Pagrindinė užkrato priežastis
„Atsitiktiniai kenkėjai saugomų grūdų neužpuola, išskyrus tuos atvejus, kai produkcija būna pažeista anksčiau arba yra blogos būklės, t. y., drėgna ar supelijusi. Šių kenkėjų atsiradimas byloja, kad grūdai yra netinkamai sandėliuojami“, – pažymi Ą. Maštaras.
Visgi, kaip pagrindinę kenkėjų atsiradimo priežastį ekspertas įvardija per ilgą produktų sandėliavimą.
„Pasitaiko dažnų atvejų, kai produktai toje pačioje vietoje sandėliuojami metus ir ilgiau. Visgi derėtų atsiminti, kad per ilgai sandėlyje laikoma produkcija gali būti pagrindinė užkrato priežastis. Taigi esminis patarimas – stengtis išvengti ilgo sandėliavimo arba iš anksto imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo kenkėjų“, – pažymi ekspertas.
Kaip jis pasakoja, dažniausiai kenkėjai į grūdų saugyklas patenka su užkrėsta produkcija, įranga, transportu, gali įskristi ar įropoti į pastatus iš lauko. Taip pat gali atkeliauti iš gretimų patalpų ar migruoti iš užterštų produktų į neužterštus, pavyzdžiui, iš plyšiuose ir tarpuose užsilikusių užkrėstų grūdų arba iš lauke esančių užkrėstų grūdų likučių. Dažni atvejai, kai pro nesandarias stogo konstrukcijas ant sandėliuojamų grūdų patenka vanduo. Grūdai drėksta, pelija, prasideda kaitimo procesai, atsiradę kvapai labai greitai privilioja kenkėjus.
Pataria neatidėlioti
Grūdų augintojai dažnai patiria nemenkus nuostolius kai sandėliuose ilgesnį laiką laikomą derlių apninka įvairūs vabzdžiai, kurie kenkia grūdų kokybei, mažina jų maistinę vertę, daigumą, o tai galiausia atsigręžia ir į piniginę jų vertę. Todėl, pasak Ą. Maštaro, vos tik pastebėjus, kad sandėliuose jau įsiveisė kenkėjai, nieko nelaukiant reikia imtis priemonių.
„Vienintelis patikimas būdas apsaugoti surinktą derlių nuo jį niokojančių „gyventojų“ yra fumigacija. Tai augalų kenkėjų ir patalpų parazitų naikinimas dujomis, kurio efektyvumas siekia net iki 95 proc.“, – pažymi ekspertas.
Kaip jis pasakoja, fumigacijos metu išskiriamos dujos gali pasiekti kenkėjus jų atokiausiose slėptuvėse: tarpuose, plyšiuose, sienų įtrūkimuose ir kt. Fumiguojant gali būti sunaikinti grūdiniai kenkėjai, medienos kenkėjai, taip pat ūkinės paskirties gyvūnų parazitai. Šio proceso metu sunaikinami ne tik suaugę kenkėjai, bet ir kenkėjų kiaušinėliai, lervos, lėliukės.
„Taigi pasiekiame ir visas kenkėjų vystymosi stadijas, ir visas vietas, kur tik įmanoma įsiveisti kenkėjams“, – apibendrina Ą. Maštaras.
Kaip jis pažymi, labai svarbu ir tai, kad fumigacija – ir vienas švariausių kenkėjų naikinimo metodų, neturintis jokios neigiamos įtakos sandėliojamai produkcijai. Fumigacijai naudojamos fosfino dujos nepakenkia apdorojamų produktų skoniui ir kvapui bei jų kokybinėms savybėms, taip pat nepalieka jokių nuosėdų, kurios būtų pavojingos perdirbimo metu ar galutiniam vartotojui. Tad ne veltui fumigacijos būdu apruošiami maisto produktai, pašarai, žemės ir miško ūkio produktai, jų talpyklos, sandėliai, aruodai, fermos, vagonai, mediniai gyvenamieji namai ir kt.
Siūlo neeksperimentuoti
Kaip pažymi Ą. Maštaras, pasitaiko atvejų, kai grūdų savininkai patys nusprendžia imtis kenkėjų naikinimo. Visgi po nepasisekusių bandymų tenka atsigręžti į specialistus. „Yra pasitaikę, kai į mus kreipiasi klientai po to, kai patys išbandė įvairių priemonių, tačiau norimų rezultatų nebuvo pasiekta. Fumigacija yra labai sudėtingas ir specializuotas procesas, reikalaujantis ypatingų kompetencijų ir apsaugos priemonių. Reikia išmanyti, kokias medžiagas rinktis, kaip jas paskirstyti, kokių saugumo priemonių imtis, kad ir pats sau nepakenktum. Todėl patartina neeksperimentuoti ir šią procedūrą be jokios abejonės patikėti atlikti tik licencijuotiems specialistams“, – pažymi ekspertas.
