Pagrindinė priežastis, kodėl juodieji serbentai laikomi vertingais, – imunitetą gerinančios jų savybės. Taip teigiama ne be pagrindo: juk pagal vitamino C, be kurio neapsieinama gydantis peršalimą, kiekį šios uogos įeina į daugiausiai askorbo rūgšties turinčių produktų dešimtuką. Vienoje juodųjų serbentų saujoje yra tiek vitamino C, kiek per parą visiškai pakanka suaugusio žmogaus organizmui.

Juoduosiuose serbentuose gausu įvairių rūgščių, eterinių aliejų ir pektino. Pastarasis atlieka tirštinimo funkciją, kai verdamas džemas. Pektinas nusėda skrandyje ir žarnose, taip suteikdamas jų sienelėms apsaugą, be to, jis yra puiki maistinė medžiaga naudingajai mikrobiotai.

Juodųjų serbentų uogos – didžiulės įvairiausių vitaminų ir mineralų saugyklos. Daugelio iš jų koncentracija, tiesa, nėra didelė, tačiau gydomąjį poveikį iš esmės lemia medžiagų deriniai, dėl sąveikos įvykstantis efektas.

Juodųjų serbentų uogos, lapai, pumpurai ir žievė neretai tampa mokslininkų dėmesio objektu. Kol kas poveikis tyrinėjamas naudojant gyvas ląsteles ir eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais. Ne vieno tyrimo išvadose teigiama, kad juodieji serbentai malšina gripo ir pūslelinės virusų aktyvumą. Vykdant bandymus su pelėmis pavyko išsiaiškinti, kad juodųjų serbentų ekstraktas neleidžia virusui prisitvirtinti prie ląstelių membranos ir patekti į citoplazmą.

Serbentai garsėja ir kaip širdies bei kraujagyslių būklę gerinantis produktas. Juose esantis kumarinas ir vitaminas C skystina kraują ir mažina trombų susidarymo riziką, didina kraujagyslių sienelių elastingumą. Dar šios medžiagos slopina kraujagyslių ligų tikimybę didinančių mažo tankio lipoproteinų aktyvumą.

100 g produkto yra:

44 kcal
baltymų – 1 g
riebalų – 0,4 g
angliavandenių – 7,3 g

Kada juodieji serbentai gali pakenkti

Nors jokių kontraindikacijų tarsi nepateikiama, per kartą suvalgyti daugiau nei 100 g juodųjų serbentų nerekomenduojama. Šias uogas patariama vartoti pavalgius, kad jose esančios rūgštys neimtų erzinti skrandžio gleivinės.

„Kadangi serbentai pasižymi dideliais organinių rūgščių kiekiais, opalige, gastritu, pankreatitu ir kitomis virškinimo trakto ligomis sergantiems asmenims šių uogų geriau vengti. Dera užsiminti ir apie alerginės reakcijos riziką. Kadangi ji egzistuoja, į vaiko racioną juoduosius serbentus reikėtų įvesti pamažu – iš pradžių duodant vos po kelias uogas. Kumarinas ir vitaminas C skystina kraują ir į trombozę linkusiems bei paaukštintą kraujo krešėjimo koeficientą turintiems žmonėms šitai į naudą, vis dėlto dideli serbentų kiekiai gali sukelti sveikatos pablogėjimą, todėl jų valgyti reikėtų po nedaug“, – pataria mitybos specialistė Julija Pigariova.

Juodųjų serbentų panaudojimas medicinoje

Juodųjų serbentų lapais arba džiovintomis uogomis papildoma daugelis geriamųjų žolinių preparatų. Serbentai pasižymi šlapimą varomuoju efektu, yra rekomenduojami sergant avitaminoze ir nusilpus imunitetui.

Iš serbentų gaminami ir kapsulių arba miltelių pavidalo biologiškai aktyvūs papildai, skirti širdies ligų ir regėjimo profilaktikai.

Liaudies medicinoje iš juodųjų serbentų verdama arbata, kuria gydomasi peršalus arba užėjus sąnarių skausmams.

Juodieji serbentai laikomi perspektyviu mokslinių tyrinėjimų objektu. Tyrinėjamos net serbentuose esančios antioksidacinį poveikį turinčios medžiagos ir galima jų įtaka vėžio pasireiškimui: melonomos ir auglių formavimuisi gimdos kaklelyje bei kiaušidėse.

Kai kurie tyrimai parodė, kad juodųjų serbentų ekstraktas didina gerųjų bakterijų kiekį storojoje žarnoje. Ekstrakto buvo skirta kelioms dešimtims vyrų ir moterų. Po kurio laiko buvo ištirta, kaip pakito jų žarnyno mikrobiota. Netruko paaiškėti, kad ekstraktas paveikė kaip probiotikai – bakterijas maitinančios ir jų augimą stimuliuojančios medžiagos. Taigi, jo pavartojus pagausėjo lakto - ir bifidobakterijų kiekis.