Nemažai pradedančiųjų gėlininkų rudenį stengiasi prikaupti kuo daugiau šakniagumbių ir gumbasvogūnių, nė nesusimąstydami, kaip tinkamai juos sandėliuoti, todėl nekeista, kad pavasarį tenka su apmaudu konstatuoti, jog didžiulis kiekis šių augalų dalių nuėjo perniek.
Kad neįvyktų ko nors panašaus, būtina įvertinti savo galimybes. Jeigu neturite rūsio, garažo arba įstiklintos verandos, kitaip sakant, patalpos, kurioje ištisą žiemą laikytųsi 5–8 laipsnių temperatūra, milžiniško gumbasvogūnių kiekio tikrai neišsaugosite. Taip pat turite įsitikinti, kad svogūnėliai ir gumbai, kuriuos ketinate saugoti iki kito sezono, yra visiškai sveiki ir subrendę. Galiausiai, privalote atsižvelgti į kiekvienos kultūros ypatumus.
Žiemos laikotarpiu visus sandėliuojamus produktus reikia ne rečiau kaip kartą per mėnesį apžiūrėti. Aptikus grybelinių ligų požymių – dėmelių, puvimo ar pelijimo ženklų, infekcijos paveiktas vietas reikia nuvalyti ir dezinfekuoti briliantine žaluma arba koloidine siera. Stipriai pažeistus gumbus ir svogūnėlius būtina iš karto išmesti, kad jie netaptų užkrato plitimo šaltiniu.
Žydinčių dekoratyvinių augalų šakniagumbių ir gumbasvogūnių saugojimas
Krokosmijos (Crocosmia)
Su šiomis gėlėmis patariama elgtis štai kaip: rugsėjo pabaigoje iškaskite gumbasvogūnius ir leiskite jiems nudžiūti – keletą dienų palaikykite kambario temperatūroje. Tada gumbasvogūnius reikia atskirti nuo susidariusių pumpurų. Per žiemą juos laikyti reikia 5–7 laipsnių temperatūroje.
Galima elgtis ir kiek kitaip: iškasti visus krūmus, bet žemių nenupurtyti ir pumpurų bei smulkesnių gumbasvogūnių neatskirti. Apdžiūvusius kupstus reikia laikyti atviroje taroje. Jei gumbasvogūnių ypač daug, galima surizikuoti – dalį jų palikti žiemoti dirvoje, apdėjus storu (ne plonesniu kaip 15 centimetrų) sluoksniu durpių.
Gumbinės begonijos (Begonia x tuberhybrida)
Begonijų šakniagumbiams būtina subręsti, o norint paspartinti šį procesą, jau rugpjūčio viduryje patariama nuskabyti visus gėlių žiedus. Šakniagumbiai iškasami prieš prasidedant rytinėms šalnoms.
Ruošiantis perkelti šakniagumbius į jiems numatytą žiemojimo patalpą, pirmiausiai reikia nupjaustyti augalų stiebus, paliekant 2–3 centimetrus, tada kastuvėliu iškasti šakniagumbius. Žemės nuo jų nupurtyti nereikia. Žemėti šakniagumbiai sudedami į dėžę ir pernešami į šiltą, gerai vėdinamą patalpą. Maždaug po poros savaičių visiškai pašalinami stiebai, nuo šakniagumbių nuvaloma žemė ir senos šaknys. Taip sutvarkyti šakniagumbiai, tikėtina, išsilaikys iki pavasario.
Yra ir kitas pasiruošimo būdas. Stiebus galima nupjauti paliekant 5–10 centimetrų, šakniagumbius nuplauti, apdoroti fungicidu ir išdėlioti, kad nudžiūtų. Tada pašalinamos likusios stiebų dalys – po džiovinimo tai padaryti labai paprasta. Laikyti šakniagumbius reikia 6–8 laipsnių temperatūroje. Optimalus patalpos oro drėgnumas – 80–85 proc. Šakniagumbius labai patartina užberti durpėmis arba pjuvenomis.
Jurginai (Dahlia)
Jurginai paprastai iškasami rugsėjo pabaigoje arba spalį, kai krūmai po pirmų šalnų pradeda juoduoti. Prieš iškasant šakniagumbius, nupjaustomi stiebai, paliekant 8–12 centimetrų nuo šaknų. Tada šakniagumbiai iškasami iš žemės, stengiantis nepažeisti pačiame viršuje susiformavusių naujų ataugų, nes be jų šaknys nesivysto.
Jurginų šakniagumbius reikia nuplauti, kad neliktų žemių, atidžiai apžiūrėti, nupjaustyti stipriai pažeistus gumbus, pašalinti plonas šaknis ir pusvalandžiui pamerkti į kalio permanganato tirpalą. Prieš perkeliant į sandėliuoti skirtą patalpą, 7–10 dienų šakniagumbius pravartu palaikyti žemoje, bet teigiamoje temperatūroje. Tiek laiko pakaks, kad sukietėtų gumbų žievė, neleisianti jiems perdžiūti.
Jurginų šakniagumbius geriausia išdėlioti ant lentynėlių arba sudėti į dėžes. Optimalus patalpos, kurioje jie saugomi, drėgnis – 80 proc. Jei patalpoje bus sausa, šakniagumbiai gali perdžiūti. Jei tinkamą drėgnį užtikrinti sudėtinga, šakniagumbius reikia sudėti į dėžes ir užberti smėliu, durpėmis arba pjuvenomis. Nuo sudžiūvimo apsaugo ir molio skiedinys: tereikia, kad šakniagumbiai juo apsiveltų ir ant jų susiformuotų plona plutelė.
Kartais šakniagumbiai parafinuojami. Tokiu atveju pirmiausia reikia juos išskaidyti į tokias dalis, ant kurių būtų po 1–3 naujus pumpurus. Taip paruoštus šakniagumbius reikia akimirkai panardinti į ištirpintą parafiną. Sutvirtėjus parafino plėvelei, procedūrą būtina pakartoti: visas gumbas turi būti padegtas parafinu. Taip apdorotus šakniagumbius beliks sudėti į patvarią tarą.
Nedidelį kiekį šakniagumbių iki pavasario pavyks išlaikyti įsukus į kelis sluoksnius drėgnų laikraščių, o tada – į tvirtesnį popierių ir sudėjus į apatinę elementaraus šaldytuvo lentyną. Drėgną popierių kartkartėmis reikia pakeisti.
Kardeliai (Gladiolus), tigrenės (Tigridia), dvispalviai kardeliai (Gladiolus murielae)
Visų išvardytų gėlių gumbasvogūniai žiemojimui ruošiami vienodai. Spalio pradžioje (jei ruduo lietingas, tai ir anksčiau – rugsėjo pabaigoje) augalai nupjaustomi, paliekant 15–20 centimetrų ilgio stiebus. Tada iškasami gumbasvogūniai. Šį darbą reikia atlikti atsargiai, kad nenubyrėtų nauji gumbai. Pirmiausia patariama su šakėmis išjudinti dirvą o tada, suėmus už likusių stiebų, ištraukti gumbasvogūnius. Tiktai tada galima atskirti naujus gumbus.
Gumbasvogūnius reikia suskirstyti pagal rūšis ir dydį ir sudėti į iš anksto pasiruoštą tarą. Dar neatskirtus gumbasvogūnius reikia nuplauti: iš pradžių vandenyje, tada „Intavir“ arba „Iskra“ tirpale, o tada – vėl vandenyje. Po šios procedūros gumbasvogūniai pamerkiami į kalio permanganato tirpalą. Galima naudoti ir preparatą „Maxim“.
Taip apdorotus gumbasvogūnius reikia išdėlioti ant laikraščių ir leisti nudžiūti. Pirmąsias 5–7 dienas džiovinti reikia 25–30 laipsnių temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje, o tada – dar mėnesį 18–20 laipsnių temperatūroje. Tinkamai išdžiūvusiais gumbasvogūniai laikomi tada, kai seną gumbasvogūnį darosi nesunku atskirti nuo jaunų. Likę stiebai nukarpomi žirklėmis. Gumbasvogūnius dengiančių sausų žvynų (pakitusių lapų) pašalinti nereikia.
Laikyti gumbasvogūnius rekomenduojama kartoninėse dėžėse arba uždengiamose dėžutėse. Vidinę dėžių sienelių pusę reikia apipurkšti insekticidu (tiks bet kuris buityje naudojamas dichlofosas). Pagal rūšis suskirstytus gumbasvogūnius reikia sudėti į kaproninius maišelius, o tada – į dėžutes. Dėžutės uždengiamos ir apsukamos laikraščiais, kad insekticidas ne taip greitai išgaruotų. Optimali laikymo temperatūra – 1–5 laipsniai, o oro drėgnumas – 80 proc.
Frezijų, daržinių plukių ir azijinių vėdrynų gumbasvogūnius apdoroti reikia kiek kitaip.
Frezijos (Freesia)
Šias gležnas gėles geriausia auginti vazonuose ar kitokiuose induose. Frezijos žydi rudenį. Kad žydėtų kuo ilgiau, rugsėjo pabaigoje vazonus derėtų sunešti į patalpą. Jei taip pasielgsite, gumbasvogūniai spės tinkamai subręsti (lauke mūsų klimato sąlygomis šitai tiesiog neįmanoma).
Kai nunyksta viršžeminė augalo dalis, gumbasvogūnius reikia iškasti, nuplauti, dezinfekuoti ir kiek padžiovinti. Rekomenduojama laikyti juos 26–30 laipsnių temperatūroje. Frezijų gumbasvogūniai yra smulkūs, todėl juos nesunku perdžiovinti. Kad taip nenutiktų, geriausia juos sudėti į sterilius, sandariai uždaromus stiklainius ir pastatyti netoli šilumos šaltinio – radiatoriaus arba vamzdžių. Nors rekomendacijų, susijusių su frezijų gumbasvogūnių laikymo sąlygomis, – toli gražu ne viena, būtina atvirai pasakyti, kad nė vienas būdas neduoda garantijos, jog kitąmet augalai gausiai pražys.
Darželinės plukės (Anemone coronaria), azijiniai vėdrynai (Ranunculus asiaticus)
Iškastus šių gėlių gumbasvogūnius reikia apiplauti, apdoroti fungicido tirpalu ir maksimaliai išdžiovinti. Laikyti juos galima bet kokioje dėžutėje kambario temperatūroje. Prieš sodinant, gumbasvogūniai parą mirkomi.
