„Klimato kaita turi poveikį visiems ekonomikos sektoriams. Tačiau žemės ūkis yra vienas pažeidžiamiausių, nes derliaus kiekis ir kokybė smarkiai priklauso nuo oro ir klimato sąlygų. Daugelis ūkių dar nėra prisitaikę prie aplinkos pokyčių. Galbūt trūksta išteklių investicijoms, institucinių gebėjimų ar galimybių įgyti žinių, kaip, vis dėlto, reikėtų teisingai ir protingai prisitaikyti“, – sako Kėdainių rajone įsikūręs ūkininkas Valdemaras Raščiauskas, rašoma pranešime.

Prognozuojant karštesnes vasaras, audras ir ilgai trunkančią sausrą, Europos ūkininkų perspektyvos yra sunkiai nuspėjamos. Manoma, kad vidutinė metinė temperatūra gali kilti nuo 1 iki 5,5 laipsnių šilumos. Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, karštis, ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip staigūs potvyniai ir kruša, bei vandens trūkumas jau pakeitė kai kurių pasėlių auginimo sąlygas Europoje.

Klimato įtaka Lietuvoje

Prognozuojama, kad Lietuvoje šalnos ir sniegas niekur nedings, todėl auginamos kultūros kardinaliai nepasikeis, tačiau pasėlių auginimo sezonas gali prasitęsti. Kai kurie ūkininkai jau augina du bulvių derlius per metus ir pirmąjį kasa gegužės pabaigoje ar birželį. Dabartinėmis sąlygomis per metus būtų galima gauti du derlius ne tik bulvių, bet ir ridikėlių, įvairių salotų, žiemkenčių.

Kita vertus, pastarosioms žiemoms būdingas mažesnis įšalas, aukštesnė temperatūra. Todėl rudenį pasėti žiemkenčiai gerokai rečiau apdengiami juos nuo didelio šalčio saugančiu sniego sluoksniu. Termometras po sniegu visuomet rodo aukštesnę temperatūrą, nei virš sniego, todėl jo sluoksnio storis auginant žiemkenčius yra itin svarbus. Plonėjant sniego dangai augalai tampa labiau pažeidžiami, kyla pavojus būsimam derliui. Taip pat dėl nepakankamai žemos temperatūros nežūsta kenkėjai.

Lietuvos ūkininkai neskuba vietoje įprastų grūdinių kultūrų auginti naujesnius žemės ūkio augalus, nors jų grūdai ar pagamintos kruopos paklausios užsienio rinkose. Pavyzdžiui, speltos kviečiai, garstyčios ar judros sėklos nėra populiariausios: Lietuvoje šiomis ir kitomis netradicinėmis kultūromis apsėta vos dešimtadalis dirbamos žemės.

Oro ir klimato sąlygos taip pat turi įtakos gyvuliams girdyti ir žemės ūkio produktams perdirbti reikalingo vandens prieinamumui, taip pat transportavimo ir laikymo sąlygoms.

Šiemet kai kurie ūkininkai mėsinius galvijus ganė per žiemą. Gyvulininkystės atžvilgiu klimato kaita mūsų kraštui gali būti naudinga – galvijai galės ganytis lauke ištisus metus. Tačiau tam reikia ganyklų, kurios sėjamos specialia sėkla ir prižiūrimos pagal atitinkamas technologijas.

Pokyčiai Europoje

Šiaurinėje Europoje klimato pokyčiai gali būti naudingi, įskaitant ilgesnį auginimo sezoną ir trumpesnį šalčio periodą, leidžiantį auginti naujas kultūras ir veisles.

Šiaurės Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje, kai kurie ūkininkai pradėjo auginti vaisius, paprastai aptinkamus pietuose, pavyzdžiui, abrikosus ir nektarinus. Vyno gaminimas, paprastai susijęs su Prancūzija, Ispanija ir Italija, dabar vyksta tokiose vietose kaip Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Tačiau kintantis klimatas kelia ir iššūkių, įskaitant neįprastas oro sąlygas ir padidėjusią ligų riziką. Kai kuriose pietinėse Europos dalyse žemės ūkio paskirties žemė gali tapti nebenaudojama dėl klimato sąlygų. Jau dabar kai kurie Ispanijos regionai vis labiau kenčia nuo intensyvių karščio bangų ir sausrų, o kai kur pasireiškia ir pavasario šalčiai, kurie gali pakenkti augalų pumpurams.

Ieškoma alternatyvų

Prie klimato kaitos reikia prisitaikyti. Rinktis atitinkamoms oro sąlygoms atsparesnes kultūras, chemines medžiagas, trąšas, padidinančias augalų atsparumą iššalimams arba sausoms augimo sąlygoms.

Kitas dalykas, kuris galėtų padėti – žemės ūkio efektyvumą didinančios priemonės, leidžiančios iš kuo mažesnio ploto gauti kuo didesnį derlių. Šiuolaikinė žemės ūkio technika leidžia gana paprastai ir patogiai įvertinti augalų būklę ir aprūpinti juos tomis medžiagomis, kurių labiausiai reikia.
Laimonas Noreika, ūkininkams paskolas teikiančios sutelktinio finansavimo platformos „HeavyFinance“ vadovas, pasakoja, kad ūkininkams būtina įsivertinti darbo su sena technika atnešamus praradimus.

„Žemės ūkio technikos atsinaujinimas gali labai greitai atsipirkti. Pavyzdžiui, senas javų kombainas iš hektaro gali išbarstyti ir pora tonų daugiau derliaus nei per pastarąjį dešimtmetį pagaminta mašina. O dar pridėkite dažnam darbo priemonės remontui skiriamą laiką ir pamatysite, kad dirbti su sena technika ilguoju laikotarpiu gali būti brangiau nei pasinaudoti finansavimo sprendimais naujesnei technikai įsigyti“, – kalba „HeavyFinance“ vadovas.