Apie tai kalbėjome laidoje Delfi 11.
„Sezonas, jei kalbėsime apie medunešį, praktiškai pasibaigęs. Dar likę viržiai. Jei aviliai netoli nuo jų, dar medaus gali būti. Šie metai buvo geri tiems, kas susitvarkė su spietimu. Motinos taip pat poravosi labai gerai“, – aiškina A. Amšiejus.
Tačiau jis pabrėžia, kad regionai labai skyrėsi ir tie bičiuliai, kurie bičių nevežiojo, medaus gavo labai mažai.
„Žmonės prieš dvi savaites kalbėjo, kad dar nėra ragavę šviežio medaus. Bendrai paėmus, nėra labai geri metai. Išskyrus tuos, kurie pataikė į rapsų ir grikių žydėjimą.
Aš dar spėjau „pagauti“ miško avietes ir šaltekšnius“, – dėsto A. Amšiejus ir sako, kad rapsas šiemete žydėjo labai ilgai, tačiau nektarą skyrė tik 7 dienas. Kas pataikė į šį laikotarpį, pririnko po 60 kg iš šeimos. Aš pats birželio 1 d. iš Kauno ėmiau medų ir vežiau į Dzūkiją, nes bitės mirė badu.
Tačiau mano šeimos Dzūkijoje prinešė daug grikinio medaus.
„Dabar medaus nebėra, reikia dėti vaistus nuo erkių. Jų pasirinkimas didžiulis. Aš juos nuolat keičiu ir jie grįžta į avilį tas pats preparatas grįžta tik kas 3-4 metai. Jau reikia dėti maitintuves ir maitinti sirupą. Dabar aviliuose pilna liepą gimusių bičių, kurios gyvens tik 30 dienų ir gali perdirbti sirupą. Svarbu nesuvėlinti maitinimo“, – rekomenduoja mokslininkas.
Jis atskleidžia ir savo metodiką. Šeimai duoda sirupo (skaičiuojant cukrumi 8-10 kg) ir įdeda po 5-8 kg medaus. Per žiemą bitės sunaudoja cukrų, o pavasarį, po apsiskraidymo, valgo medų.
Sirupas du trečdaliai cukraus ir trečdalis vandens. Jis turi būti tirštas.
„Visada įpilu acto, kad būtų mažiau mikrobų, be to, parūgština sirupą. 10 kg cukraus 1 valgomas šaukštas 70 proc. acto esencijos. Kalbant apie pelynus, tai jie duodu papildomų mineralinių medžiagų. Svarbu ir tai, kad vanduo būtų virintas ir suminkštėtų“, – aiškina A. Amšiejus.
