Viskas priklauso nuo to, kiek kuriame regione buvo lietaus.
Apie tai kalbėjome laidoje Delfi 11.
„Ką tik grįžau iš Leipalingio miestelio kur buvau pas pažįstamą miško gėrybių supirkėją ir jis sakė, kad grybautojų nematė jau mėnesį. Miške nebėra net voveraičių. Jei kas nors jų atneštų, už kilogramą mokėtų tris eurus“, – įspūdžiais dalinasi Dzūkijoje gyvenantis R. Sadauskas-Kvietkevičius.
Nors grybų nėra, tačiau prisirpo bruknės. Už jas moka 1,8 euro už kilogramą ir Varėnos krašte žmonės šių uogų jau randa. Mėlynės Dzūkijoje baigėsi, jų yra tik turguje 1,8-2,8 euro už kilogramą. Kitur, pavyzdžiui, prie Nemenčinės, jų dar galima prisirinkti.
Žemaitijoje, apie Kelmę, Raseinius galima rasti voveraičių, raudonviršių, ypatingai jaunuose eglynuose.
„Pirmadienį pravažiavau pusę Lietuvos. Drėgmės trūksta visur. Tačiau kur žemės derlingesnės, miško gėrybių galima rasti daugiau. Pavyzdžiui jau dera avietės. Turguje už jas prašo iki 4 eurų už kilogramą. Pakelėse po 3 eurus“, – įspūdžiais dalinasi R. Sadauskas-Kvietkevičius.
Kitos uogos, kuriosprinoko, tai gervuogės bei šaltalankiai. Pastaruosius pardavinėja skelbimuose, turguje dar nėra. Už kilogramą 1,4-3 eurai už kilogramą.
„Prie mano namų pamačiau skelbimą, kad superkami krituoliai ir atvipo žandikaulis. Siūlo po 5 ct už kilogramą. Tai labai mažai. Bet žmonės vis tiek obuolius rinks, nes taip geriau juos parduoti nei supūdyti sode“, – sako R. Sadauskas-Kvietkevičius.
Jis sako, kad tiems, kurie nori uogas didesniais kiekiais pasiruošti žiemai, jų nereikia ieškoti turguje. Prekybininkai gudrūs – miško derlių fasuoja mažais kiekiais ir taip kilogramo kaina labai padidėja. Jei norite virti uogienes, geriau uogų ieškoti feisbuke specializuotose grupėse ar skelbimuose, kur parduoda ne tarpininkai, bet patys rinkėjai ir augintojai.
R. Sadausko-Kvietkevičiaus duomenimis, dabar Dzūkijoje rinkėjas neuždirbs praktiškai nieko, o kai buvo mėlynės, žmonės per dieną jų pririnkdavo apie 10 kg ir uždirbdavo 20 eurų.
Penktadieniais Delfi Plius skelbiame apie padėtį miškuose ir kuriame regione kokių uogų ir grybų galima rasti, kuriuose verta eiti ne grybauti, bet grožėtis gamta.
