Vasaros karščiams įsisiūbavus dalis žmonių mėgina triukšmingus darbus nudirbti kol saulė dar nepradėjo kaitinti visu pajėgumu, tačiau tai dažnai nepatinka kaimynams, kurie norėtų vakarais ar ankstyvą rytą ilsėtis ramybėje.
Tylos laikas
Kokį triukšmą galima skleisti reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas. Pagal jos nuostatas, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, laikoma pažeidimu.
Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Kaip sako Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, nuo 22 iki 7 val reikalinga visiška ramybė. Pilkoji zona 19-22 val. Tai vakaras, kai darbai galimi, tačiau triukšmo lygis ribojamas. Jei kaimynai pasiskųs, kad jiems trukdoma, atsakingos institucijos privalės išmatuoti triukšmo lygį ir pagal tai priklausys, ar nuobauda skiriama. Ar viršytas leistinas lygis nustatoma pagal specialią formulę.
Tačiau užsidirbti baudą savo sklype galima ne tik ankstyvą rytą užkūrus žoliapjovę.
Jeigu kilo noras savo sklype nupjauti medžius, derėtų įsitikinti, ar šiam pjovimui nereikalingas leidimas, nes galite sulaukti administracinės baudos iki 300 eurų.
Gamtos apsaugos specialistė atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie medžių pjovimą nuosavame sklype ir aiškina, kaip žinoti, kada leidimas pjauti ir genėti yra būtinas.
Kada leidimas būtinas?
Sugriežtintos taisyklės ir pasikeitę kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai laikomi saugotinais, reiškia, kad dalis želdinių, su kuriais savo žemėje žmonės anksčiau galėjo elgtis kaip nori, dabar yra saugomi. Tad prieš kertant medį ar krūmą, turi būti atlikta ekologų apžiūra ar konsultacija. Aplinkos ministerijos iniciatyva, net ir privačioje žemėje augančius medžius – didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste – Vyriausybė pripažino saugotinais.
Pasak gamtos apsaugos politikos grupės vyriausios specialistės Orintos Kazėnienės, žmogus savo sklype savo nuožiūra gali kirsti ar kitaip pertvarkyti tik saugotiniems nepriskirtus medžius ir krūmus.
„Medžiams ir krūmams, kurie priskirti saugotiniems, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti reikia gauti savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Saugotiniems medžiai ir krūmai priskirti atsižvelgiant į kriterijus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu“, – teigia pašnekovė.
Pagal šiuos kriterijus, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Taip pat augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų nutarimo priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.
Kaip gauti leidimą
Kaip aiškina pašnekovė, leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai. Anot specialistės, leidimai saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro.
Įsakyme rašoma, kad leidimas išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, o jei buvo prašoma papildomos informacijos – nuo papildomos informacijos gavimo dienos ir galioja: kirtimui, persodinimui, kitokiam pašalinimui – 1 metus nuo išdavimo dienos su galimybe pratęsti 1 metus, išskyrus pagal projektus pertvarkomus želdinius, kuriems Leidimas galioja neterminuotai, kai Leidimas išduotas želdiniams genėti, – vienam genėjimui atlikti.
Kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams nereikia
Pasak O. Kazėnienės, įsakyme išvardijami atvejai, kada leidimo saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti nereikia.
„4.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;
4.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;
4.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos – iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos", – aiškina ji.
Kokios baudos laukia
O. Kazėnienės teigimu, galima be leidimo pjauti medžio šakas, jei planuojamos medžio šakos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos, kitais atvejai leidimo reikia. Ji tikina, kad visų reikalavimų nesilaikančių asmenų laukia piniginės nuobaudos.
„Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų“, – pabrėžia O. Kazėnienė.
