Darbai kieme

Jei gegužę iš peties padirbėjote, birželį daugiausia darbo turėsite su veja. Aišku, teks ravėti ir klombas su gėlėmis bei įvairiais dekoratyviais augalais.

Kad veja atrodytų nepriekaištingai – būtų sodriai žalia ir lygi, ją pjauti reikia dažnai ir reguliariai. Jei taip darysite, piktžolės nunyks ir liks tik graži žolytė. Dažnas vejos pjovimas stimuliuoja žolės augimą: žolės lapeliai tampa tvirtesni, sutankėja. Idealiu atveju veją reikia pjauti 2–3 kartus per savaitę. Veją būtina atsakančiai palieti, o kartą per mėnesį – patręšti.

Nelaistomą veją galima pjauti 1–2 kartus per savaitę, o jei oras ypač sausas – dar rečiau. Veja tada neatrodys kaip pavyzdinė, tačiau jos vaizdas vis tiek bus gana padorus. Šiaip ar taip, pagrindinė vejos priežiūros taisyklė – pjauti reguliariai.

Foto: Shutterstock

Darbai gėlyne

Atėjus birželiui tampa visiškai aišku, kurie augalai perkentė žiemą, o kurie, deja, ne. Nunykusius augalus reikia pakeisti naujais. Birželis – tam tinkamas metas. Šį mėnesį galima sodinti vasarines gėles, taip pat žiemos šalčiams atsparius augalus ir krūmus. Beje, į konteinerius augalus galima sodinti visą vasarą.

Jeigu gėlyne norite atkurti buvusią kompoziciją, todėl vietoj per žiemą nunykusių augalų ketinate pasodinti tokius pat, nepamirškite, kad rožės nemėgsta augti ten, kur augo jų pirmtakės, todėl dirvą reikia pakeisti nauja.

Birželio pradžioje galima sodinti vėlai vasarą žydinčius gumbinius ir svogūninius augalus: jurginus, kanas, kardelius. Šiuo metu taip pat derėtų pasodinti tik vieną vasarą vešinčius augalus, kurių vegetacinis laikotarpis labai trumpas: medetkas, kosmėjas, saulėgrąžas ir aguonas. Taip pat galima sodinti dvimečius ir daugiamečius augalus.

Pavasarinius augalus – krokus, hiacintus, tulpes – galima kasti tada, kai pagels jų lapai. Birželio pradžioje galima persodinti pavasarį žydinčias žiemos šalčiams atsparias gėles: raktažoles, uolaskėles ir kt. Šiuo metu reikia nulaužyti senus nužydėjusių alyvų ir rododendrų žiedynus.

Birželį galima patikrinti, ar prigijo pasodinti aukšti žiemos šalčiams atsparūs augalai. Jei reikia, būtina parišti bijūnus, lelijas ir pentinius. Dabar galima apgenėti bijūnus – nulaužyti šoninius jų ūglius, paliekant ant stiebo po vieną pumpurą. Jei norite, kad pražydę bijūnai iš tiesų džiugintų akį, šį darbą reikia nudirbti daug neatidėliojant, kol pumpurai dar nedideli.

Pirmą vasaros mėnesį reikia patręšti dekoratyvinius krūmus ir žiemos šalčiams atsparius augalus. Kaip trąšas galima naudoti susmulkintą žolę arba dilgėles, taip pat lapus.

Rožes reikia tręšti tada, kai jos sukrauna pumpurus. Birželį reikia nupjaustyti senus žiemos šalčiams atsparių ir vasarinių gėlių žiedynus. Jei tai atliksite, nauji žiedynai atsiras greičiau, be to, gėlės ilgiau žydės.

Dabar jau metas reguliariai ravėti piktžoles. Jeigu iki saulėgrįžos gėlyną pavyks švariai nuravėti bent porą kartų, vėliau piktžolės kels kur kas mažiau problemų. Jei kiaulpienė arba kokia nors kita piktžolė įaugo į žiemos šalčiams atsparaus augalo šaknis, derėtų iškasti augalą, atskirti jį nuo piktžolės ir vėl pasodinti. Atminkite, kad pašalinus vien atžeminę piktžolės dalį, ima tvirtėti kenkėjiško augalo šaknų sistema.

Šį mėnesį nuo gėlyno takelių šalinamos samanos ir piktžolės, atnaujinami klombų kraštai. Jeigu birželį deramai pasirūpinsite takeliais ir klombų kraštais, darbo su jais neturėsite iki pat vasaros pabaigos.

Nepamirškite atidžiai apžiūrėti visų augalų: krūmų, rožių, žiemos šalčiams atsparių ir vasarinių gėlių. Birželį intensyviai dauginasi įvairiausi kenkėjai, pavyzdžiui, amarai ir sraigės. Iš pradžių jų dauginimąsi galima riboti elementariai – tiesiog nurinkti kenkėjus nuo augalų arba panaudoti žalos nesukeliančius pesticidus. Kovai su amarais galima naudoti muilo tirpalą, taip pat česnakų arba ugniažolės užpilą. Skruzdėlės nemėgsta aštraus pipiro, o sraigės – susmulkintų kiaušinių lukštų. Tik tuo atveju, jei šios nekaltos priemonės nepadeda, patartina griebtis chemikalų, bet juos naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijose, be to, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Jei ilgai nelyja, gėlyną vis tiek reikia laistyti retai, tačiau gausiai.

Darbai vaismedžių sode

Jei kiekvienais metais žydintys vaismedžiai puikiai išsilaiko per žiemos šalčius, pagrindinis su jais susijęs rūpestis – apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Būtina apžiūrėti visą sodą ir nurinkti bei sunaikinti pažeistus pumpurus. Birželį reikia tręšti ir laistyti avietes ir kitus vaiskrūmius.

Būsimus vaisius reikia praretinti, paliekant tik pačius geriausius ne mažesniu kaip 20 centimetrų atstumu vienas nuo kito. Sunokę vaisiai tada bus ypač stambūs ir sultingi, o vaismedis sutvirtės ir suvešės. Retinti reikia ne tik obelis, bet ir kriaušes, slyvas bei vynuoges.

Sodą reikia nupurkšti tirpalu nuo kenkėjų. Jaunų medžių vainikai ir toliau formuojami palenkiant šakas, ant kurių sukrauti vaisiai.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Darbai darže

Birželį, sulig vasaros saulėgrįža, pasibaigia sėja ir sodinimas. Žinoma, ištisą vasarą galima sėti krapus ir salotas, o birželio pabaigoje – morkas, žirnius, burokėlius ir griežčius. Jei taip padarysite, sulauksite vėlyvo šių daržovių derliaus. Ridikėlius ir gražgarstes geriausia sėti antroje vasaros pusėje, kadangi per karščius šie augalai linkę vysti. Birželio pradžioje dar galima pasisodinti moliūgų ir agurkų. Šie augalai mėgsta šiltą dirvą. Kaip tik dėl šios priežasties moliūgai dažnai sėjami netoli komposto krūvos.

Birželis – didžiųjų ravėjimo darbų pradžios metas. Ravimos piktžolės greitai vysta karštyje, tačiau atminkite, kad purią dirvą geriau ravėti drėgnomis, vėsiomis dienomis, nes karštu oru iš nuravėtos žemės greitai išgaruos drėgmė, o daržovėms sausra – ne į naudą. Daržovių lysves geriausia ravėti po lietaus. Ravėti ypač kruopščiai tikrai nebūtina: jeigu paliksite vieną kitą piktžolę, ja susivilios kenkėjai, todėl ne taip greitai ims atakuoti burokėlius arba kopūstus.

Darbai šiltnamyje ir balkone įveistame darželyje

Birželį visi šilumą mėgstantys augalai jau turi būti atsidūrę šiltnamyje. Dabar juos reikia tik laistyti ir tręšti. Tai pat būtina rūpintis tinkamu šiltnamio mikroklimatu, t. y. jį vėdinti ir saugoti nuo pernelyg didelio perkaitimo.

Dabar galima atrišti pomidorus ir agurkus, nuskabyti ūglius, iš kurių pavyks paruošti antpilą nuo kenkėjų ir ligų.

Vazonuose ir konteineriuose augančius augalus reikia laistyti kasdien, o kartą per savaitę – su trąšomis.

Dabar reikia nulaužyti sudžiūvusius vasarinių gėlių žiedynus ir nuskabyti prieskoninių žolelių – bazilikų, raudonėlių, čiobrelių – viršūnėles, kad augalai augtų į plotį.

Balkone galima pakabinti keletą vazonėlių su gėlėmis: pelargonijomis, petunijomis, lobelijomis. Nepamirškite, kad kabančiuose vazonuose žemė išsausėja greičiau, todėl ją laistyti reikia ir ryte, ir vakare.

Balkono kampuose, ant kurių krenta šešėlis, galima įtaisyti kambarinius augalus, tačiau pratinti juos prie lauko sąlygų reikia palaipsniui.

Namuose

Vasarą kambarinius augalus reikia laistyti dažniau ir gausiau, o tręšti – ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kai kuriuos augalus galima išvežti į sodą. Azalijos ir ciklamenai ypač gerai jaučiasi vasarą išnešti į lauką ir pastatyti kokio nors žiemos šalčiams atsparaus augalo pavėsyje.

Ne visos dienos vasarą būna saulėtos ir karštos, tačiau kai lyja, gaunate puikią progą atlikti reviziją rūsyje ir sandėliuke. Patikrinkite, ar nesugedo rudenį ruošti konservai, pasistenkite suvartoti produktus, pagamintus iš vaisių ir daržovių, kurių netrukus vėl užaugs sode arba darže. Įsitikinkite, kad turite užtektinai stiklainių ir jų dangtelių, kadangi greitai vėl teks užsiimti konservavimu ir marinavimu. Išplaukite dėžutes, skirtas produktams šaldyti.

Pernykštę žolelių arbatą laisvai galima suberti į vonią, kurioje bus malonu pagulėti kurį nors ne itin šiltą vakarą. Jau nuo dabar galite planuoti, iš kurių gėlių pinsite vainiką per Jonines, o kurias sudžiovinsite.