Šią veislę vertina gurmanai. Net ir dabar, kai pilna įvairių įvežtinių agurkų, už „Rodničiok" pirkėjai moka po penkis eurus už kilogramą. Profesionalaus augintojo stažą žmogus skaičiuoja jau 28 metus. Prieš tai šiuo verslu užsiiminėjo jo tėvas, o pats ūkininkas šiltnamiuose dirbo nuo dešimties metų ir, kaip pats juokauja, su daigu susikalba.
„Auginame natūralioje žemėje. Agurkas pradeda derėti po 60 dienų. Sodinant reikia įsitikint, kad žemė šilta. Šiemet juos stikliniame šiltnamyje sėjau kovo 15 dieną, kai mėnulis pilnėjo. Atsižvelgti į mėnulio fazę verta. Kai jis dylantis, daigai auga ne taip gerai. Į zodiako ženklus dėmesio nekreipiu. Pirmą derlių skyniau gegužės 15 d.“, – patirtimi dalinasi Gediminas.
Paskutinis derlius skinamas spalį.
Tiesa, auginimas natūralioje žemėje nereiškia, kad augalai kasami į gruntą. Suformuojamos pakeltos lysvės.
„Dabar daigų jau nebesodiname. Žmonės jų perka gana nedaug. Perka tik daigus, tinkamus sodinti lysvėse“, – pasakoja augintojas.
Jis įvardina ir du pagrindinius faktorius, kurie leidžia išauginti gausų derlių – žemė turi būti šilta ir nerūgšti. Būtent žemės rūgštingumas ir būna pagrindinė mėgėjų klaida, neleidžianti gauti gero derliaus. Žmonės ją kasa miške, ar renka durpynuose iš kurmiarausių. Daigams tai netinka.
„Geriau įsigyti specialaus substrato daigams auginti ir jį sumaišyti su žeme iš daržo. Aš pats taip darau. Tada daigai „nevirsta“. Normalios lietuviškos žemės rūgštingumas geras ir kai susimaišo su durpiniu substratu, agurkams tinka. Kita dažna klaida – pertręšiama azotinėmis trąšomis. Tada šaknys pradeda gelsti. Nors pats stiebas gražus, derliaus nebūna“, – aiškina patyręs ūkininkas.
Jis daigus siūlo sodinti kas 60 cm. Arba kvadratiniame metre 3-4 daigus.
