Kam reikalingos trąšos

Jos žymiai gerina fizinius grunto ypatumus, žemė pasidaro puresnė, biresnė. Trąšos būna organinės ir mineralinės. Visos trąšos turi privalumų ir trūkumų.

Organinės trąšos

Jos vertingos, nes praturtina substratą naudingomis medžiagomis, jis geriau sugeria vandenį, didėja ir pralaidumas orui.

Durpės yra perpuvę floros ir faunos likučiai. Jos padaro žemę lengvą, padidina maistingumą, rūgštingumą.

Sapropelis – dumblingos nuosėdos, susidarančios ežero dugne, su suirusiais gyvų ir organizmų likučiais. Jis stimuliuoja augimą, aprūpina augalus vertingais elementais.

Anglis didina grunto pralaidumą orui, mažina rūgštingumą. Turi antibakterinių ypatybių.

Kiminai – pelkių samanos. Jos puikiai sugeria drėgmę. Žemėse esantys kiminai dalinasi drėgme su augalų šaknimis. Jie rūgštiną dirvą. Kiminai laikomi idealia trąša orchidejų ir aroninių augalų žemei.

Kokoso substratas – vienas iš kokoso žievės perdirbimo produktų. Ši trąša didina pralaidumą orui, tolygiai paskirsto drėgmę. Kokoso substrate daug kalcio ir kalio.

Pušų žievė irgi didina pralaidumą orui, žemės geriau sugeria drėgmę. Didelio rupumo žievę galima panaudoti drenažui.

Neorganinės trąšos

Šios trąšos, priešingai, nei organinės, neturi įtakos grunto maistingumui. Jos gerina pralaidumą orui ir gebėjimą sugerti drėgmę.

Smėlis didina pralaidumą orui, bet daro žemę sunkesnę. Todėl rekomenduojama dėti ne daugiau 20 proc. viso substrato apimties.

Keramzitas gaminamas iš molio, jis idealiai tinka ne tik drenažui, bet ir žemei gerinti. Pastaruoju atveju reikia labai smulkaus keramzito. Stambų keramzitą galima susmulkinti.

Perlitas ir vermikulitas – cheminės kilmės mineralai. Perlitas – termiškаi išplėstа vulkаninė uolienа, vermikulitas – natūralus mineralas. Šios medžiagos gerina žemės struktūrą.

Putplasčio trupiniai gali pakeisti perlitą ir vermikulitą. Jie tinka drenažui. Putplasčio trupiniai ne purina žemę, bet ir saugo augalų šaknis nuo perkaitimo ir nuo šalčio.

Hidrogelis – polimeras, pasižymintis higroskopiniais ypatumais. Žemėje jis sugeria į save drėgmės perteklių, o esant poreikiui atiduoda jį augalų šaknims. Hidrogelis sulaiko ištirpusias trąšas, o paskui perduoda jas augalams.