Šios uogos patrauklios tuo, kad keičiantis klimatui sąlygos jas auginti vis palankesnės, be to, pas mus iki šiol ši kultūra nebuvo auginama masiškai ir nėra kenkėjų, kurie kankina Pietų Europos kraštus.

Šiemet perlips 1000 vynmedžių skaičių

Kėdainietis vynuogių augintojas Ernestas Aušvicas teigia, kad šiuo metu orientuojasi ir norėtų plėtoti sulčių ir galbūt vyno, kai tai bus galima lengvai legalizuoti, gamybą. Pasak jo, ši sritis yra labai įdomi, darbas kūrybingas, o vyno gamybai skirtas net atskiras mokslas – enologija.

„Uogas skanu valgyti vasarą, bet norisi prisiminti jų skonį žiemą bei pavasarį. Turime šiek tiek desertinių uogų, kurias auginame prie namų, o didesnį vynuogyną plėtojame už miesto. Ten, ko gero, perlipsime ir 1000 vynmedžių skaičių.

Šiemet sodinti daugiau planuoju ne tik aš, žinau kitų augintojų, kurie nori prisiauginti uogų ne tik sau, bet galvoja apie tokį komercinį variantą, mąsto apie platesnius vandenis“, – pasakoja pašnekovas.

Planuoja plėstis

Nuo 2010 metų vynuogininkyste susidomėjęs, E. Aušvicas tikina, kad prieš 8 metus pradėjo plėsti vynuogyną užmiestyje. Jo teigimu, pradžioje auginimas vyko labai atsargiai, tiesiog eksperimentuodamas, tačiau per tuos metus jis suprato, kad šio verslo imtis verta ir Lietuvoje galima užsiauginti vynuogių sultims, o ateityje galbūt būtų galima gaminti ir vyną.

„Nusprendžiau plėstis, nes supratau, kad tai yra komerciškai patrauktu, taip pat Lietuvoje ši žemės ūkio šaka tik gimsta, tai reiškia, kad konkurencijos beveik nėra. Šioje srityje yra daug galimybių ir perspektyvų, galbūt ir pavojų, bet rizikuoti verta. Iki šių metų turėjome apie 30 arų vynuogyną, šiemet tas plotas labai nepasikeis, bet sodiname kiek tankiau, kaip vynui, diegiame naujas technologijas“, – sako specialistas.

Foto: Shutterstock

Sodinukų paklausa didžiulė

E. Aušvicas pasakoja, kad vyno gamyba yra reglamentuota, tačiau reikia gauti licenziją, kurios ūkis dar neturi, tad tai tik ateities planai. Anot augintojo, kad sulauktume derliaus, reikia vynmedį pirmiausia pasodinti, nes jis pradeda derėti tik po 3 ar 4 metų. Jo teigimu, per tuos keletą metų ūkis siekia gauti licenziją ir legalizuoti vyną.

„Dabar pastebime didžiulę paklausą vynuogių sodinukų, žmonės dažnai užsisako desertinių vynuogių, kurias augina sodybose, prie namų. Klimato šiltėjimas ir 2 pastarosios vasaros davė didelį postūmį ir žmonės pamatė, kad galima užsiauginti labai skanių vynuogių, niekuo nenusileidžiančių parduotuvėse parduodamoms uogoms, o gal net ir skanesnių.

Didelė besėklių vynuogių paklausa, mūsų sąlygomis pasiteisinančios veislės yra ankstyvosios, latviška „Dovga”, nauja desertinė „Arkadija”. Žmonės išbando įvairias veisles, vieni renkasi, kad būtų kuo atsparesnės šalčiui ir ligoms, bet tada kelia santykinai mažesnius reikalavimus uogų kokybei, kekių dydžiui ir skoniui, o kiti mieliau įdeda papildomo darbo, žiemą vynmedžius prisidengia ir skina įspūdingo skonio uogas”, – aiškina E. Aušvicas.

Pardavimai nemažėjo

Vynuogių augintojas pasakoja, kad šiemet vynuogių sodinukų paklausa yra didelė, tačiau dėl karantino nevyksta mugės, viskas keliasi į internetinę erdvę. E. Aušvicas teigia nejaučiantis, kad pardavimai būtų sumažėję, žmonėms sodinukai siunčiami paštu ar per kurjerius.

„Didžiausias privalumas auginant šią kultūrą Lietuvoje yra tai, kad mūsų šalis nėra išvystytas pramoninis auginimas ir vyno gamyba. Todėl dar nėra masiškai išplitusios vynuogių ligos ir kenkėjai, tai duoda didelį privalumą, kad galbūt galime užsiauginti vynuogynus nepurškiant, ekologiškai”, – pabrėžia jis.

Nuolat bando naujas veisles

Jau 15 metų Vilniaus rajone vynuoges auginantis Andrius Diliautas pasakoja, kad dabar prekyba vynuogių sodinukais eina į pabaigą, jų sodinimo laikas balandžio pabaiga ir gegužės pradžia. Anot jo, pardavinėjami mėgėjiški sodinukai iš vazonėlių gali būti sodinami kiek vėliau, gegužės antroje pusėje.

„Prekiaujame sodinukais plikomis šaknimis, jau paaugintais, miegančiais medinukais. Sodinukus perka kaip visada: desertinius, vynui bei sultims. Šiemet prekyba visai nebloga, galbūt žmonės turi laiko ir nemažai jo praleidžia internete, tai mes nesiskundžiame.

Kadangi mūsų pagrindinė veikla yra prekyba sodinukais, dažnai bandome naujas veisles ir plečiame plotus tų veislių, kurios pasiteisina, nes auga sodinukų poreikis. Atsiranda jau šiek tiek didesnių vynuogynų, kur žmonės sodinasi po hektarą ir daugiau, galvoja ateityje sultis daryti, kiti tikisi, kad greitai bus galima gaminti vyną. Kadangi prekiaujame internetu, karantinas poveikio nepadarė. Manau, tų užsakymų buvo net daugiau, kadangi nevyksta mugės, o sodininkai vis tiek ieško kažką sodinti“, – pasakoja jis.

Populiarios besėklės vynuogės

Pasak augintojo, dabar auga šalčiui atsparių, tinkančių vynui ir sultims veislių poreikis, tai jų ir prisisodinama. Pašnekovas tikina, kad desertinių veislių įvairovė domina žmones, tad bandomos naujos veislės ir pasiteisinusios siūlomos klientams.

„Lietuvoje labai populiarios besėklės desertinės veislės, taip pat labiau mėgiamos vynuogės šviesiomis, žaliomis uogomis. Ankstyvosios žalios uogos yra populiarios, nors rausvų, mėlynų ir violetinių uogų taip pat yra labai skanių“, – tendencijas atskleidžia jis.

Atsiras ne vienas didesnis vynuogynas

Pasak A. Diliauto, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje iš auginamų desertinių vynuogių daromos mokamos degustacijos, kuriose žmonės turi galimybę paragauti net 30 skirtingų veislių ir galbūt išsirinkti, ką patys norėtų auginti.

„Mes orientuojamės ne į vyno gamybą, o į sodinukus, tad mums ploto labai smarkiai didinti poreikio nėra, mums tai yra kaip dauginamoji medžiaga ir naudojame degustacijoms, tai šiuo metu užtenka. Yra ne viena dešimtis žmonių Lietuvoje, kurie galvoja rimtai užsiimti sulčių arba vyno gamyba, tai sodinasi virš hektaro, manau, kad ateityje atsiras ne vienas didesnis vynuogynas“, – teigia jis.

Foto: Asmeninis archyvas

Klimatas auginimui darosi palankesnis

Didžiulį vynuogių ūki valdantis A. Diliautas tikina, kad yra nemažai naujų veislių, kurios turi padidintą atsparumą šalčiui ir ligoms, jas auginti paprasčiau, nereikia tiek purškimų, kiek Europoje.

„Kasmet pardavimai ir klientų skaičius auga, dažnai tie patys klientai grįžta ir išbando kažką naujo. Klimatas šyla, bet Lietuva vynuogių auginime lieka ribinė šalis, žiemos pasitaiko šaltesnės ir pavasarinės šalnos niekur nedingsta, auginimas nėra labai lengvas. Bet nebėra problemų su sunokimu, nes vasaros darosi šiltesnės ir ilgesnės.

Su šalčiais galima kovoti pasirenkant tinkamas veisles, kurios nebijo šalčio arba nedideliuose plotuose jas dengiant. Tai, ką augino Lenkijoje prieš 15 metų, mes drąsiai dabar galime auginti Lietuvoje“, – tikina jis.

Vynuogių plotų nemažins

Balsiuose gyvenantis vynuogių augintojas Dainius Noreika pasakoja, kad kiekvienais metais po truputėlį vis kažką keičia, įveda naujų veislių. Pasak jo, pirmąsias vynuoges užaugino prieš beveik 20 metų, o rimčiau vynuogių auginimu užsiimti pradėjo prieš 12 metų.

„Vienos veislės jaunesnės, kitos jau dera, yra tokių, kurios tik praeitais metais pasodintos, kažkiek pasodinta ir šiemet. Dabar auginu apie 200 vynmedžių. Vynuogių plotų tikrai nemažinsiu, o norint plėstis intensyviau, reikia ieškoti sklypo, kur būtų patogu arti privažiuoti ir būtų geros sąlygos. Tai būtų įdomų, bet reikia tą sklypą atrasti.

Pasvarstome apie naujus plotus, tačiau bet kokia žemė netinka, turėtų būti atitinkamas šlaitas, vieta, kuri tiktų vynuogėms. Lietuvoje turi būti tam tikros veislės, kurios yra ankstyvesnės nei pietinėse šalyse“, – tikina augintojas, skaičiuojantis jau virš 80 auginamų veislių.

Naujovių daug, bet pritampa tik 30 procentų

Pasak D. Noreikos, jis šiemet bandys keletą besėklių veislių, kurios turėtų būti skaniausiai valgomos, taip pat augins ir keletą vyninių veislių. Jo teigimu, Lietuvoje augančių veislių yra daugiau nei 200, taip pat žmonės atsiveža veislių iš Ukrainos, kur jos pakankamai naujos, jaunos ir nebandytos.

„Tų naujovių yra, bet pritampa gal 30 procentų veislių, kažkas joms nepatinka, gali būti jautresnės ligoms. Šioje sferoje matosi gana didelis plėtimasis ir žmonių susidomėjimas, vieni žmonės pas save augina 5-10 krūmų, kiti orientuojasi į sulčių gamybą, kiti gal per metus ir 200 pasisodina. Tendencija ir susidomėjimas yra didelis, patikrintų veislių atsiranda vis daugiau ir jos duoda savo rezultatą“, – pabrėžia jis.