Tai nėra pretenzingi augalai. Be ravėjimo ir laistymo, ko nors papildomo su jais daryti paprastai neprireikia.
Ir visgi kyla klausimas: kodėl, jei viskas šitaip paprasta, ridikėlių derlius nebūtinai džiugina? Kodėl kartkartėmis tenka nusivilti jų skoniu? Kodėl jie gali būti kartūs arba beveik beskoniai? Kažką tikriausiai darėme ne taip?
Toliau suminėti keli trūkumai, kurių turinčių ridikėlių pačiais puikiausiais tikrai nepavadintume. Portale hozvo.ru skelbiamos publikacijos autoriai paaiškino, kokios šių problemų priežastys, ir patarė, kaip jų išvengti.
Ridikėliai pernelyg smulkūs
Šitaip nutinka dėl nuolatinio maisto medžiagų stygiaus. Ridikėlių tręšti tikrai nereikia, bet dirva, kurioje jie auginami, turi būti atitinkamai paruošta. Norint sukurti tinkamiausias sąlygas daržovėms augti, prireiks po kibirą komposto ir puvenų, taip pat po valgomąjį šaukštą superfosfato, amonio nitrato ir kalio sulfato vienam kvadratiniam metrui žemės. Ridikėliams būtinas reguliarus laistymas – negalima leisti, kad žemė išsausėtų. Idealu, jei pasirūpinsite lašeliniu drėkinimu. Jei to padaryti negalite, kelis kartus palaistytą dirvą būtinai papurenkite.
Ridikėliai pernelyg stambūs
Pirmiausia, būtina suprasti, kad esama tokių ridikėlių veislių, kurių pasėjus pavyksta išsirauti net 40 gramų sveriančių daržovių. Vis dėlto jei įprasti ridikėliai užauga iki gigantiškų matmenų, greičiausiai persistengėte juos tręšdami organinėmis trąšomis arba pernelyg dažnai laistėte. Jei ridikėliai ypač dideli, džiaugtis dar neskubėkite. Jų skonis, tikėtina, bus labai vidutiniškas. Tiesiog atminkite, kad laistyti ridikėlius reikia saikingai, o nuo tręšimo patartina susilaikyti.
Vidus poringas, akytas, su tuščiomis ertmėmis
Jei perpjovus daržovę matyti daug tuščių ertmių ir net pasitaiko puvinį primenančių vietų, daržovėms greičiausiai netiko trąšos. Tarkim, šviežiu mėšlu ridikėlių tręšti tikrai negalima, o su azoto trąšomis reikia būti atsargiems, nepersistengti. Jei ridikėliai – vatą primenančios konsistencijos, matyt, leidote jiems pernelyg užsibūti dirvoje arba netinkamu laiku pasėjote.
Ridikėlių sėjimo metas priklauso nuo konkrečios veislės. Sėti paprastai galima tada, kai oro temperatūra pakyla iki 10 °С. Beje, augti šios daržovės gali ir esant 2–3 °С temperatūrai. O štai karščio ridikėliai nemėgsta.
Ridikėliai apkartę, išsausėję
Nepakankamas arba nereguliarus laistymas gali privesti prie tokių problemų kaip daržovių kartumas ir sausumas. Kai karšta, ridikėlius reikia laistyti kasdien. Taip pat nepamirškite papurenti dirvos, kadangi susidarius plutai galima sulaukti lygiai tokių pat reiškinių – kartumo ir sausumo. Kartų ridikėlių skonį lemia juose esantis garstyčių aliejus. Daugiausia jo susikaupia peraugusiose, laiku neišrautose, lysvėje užsibuvusiose daržovėse. Gali būti ir taip, kad ridikėliai buvo pasėti į netinkamą dirvą arba nukentėjo nuo šalnų. Tai reiškia, kad ypač skubėti su sėja nėra jokio reikalo.
Ridikėliai minkšti arba atvirkščiai – kieti ir skaidulingi
Jei išauginti ridikėliai – ne sultingi ir traškūs, o tarsi patižę arba sumedėję, vadinasi, augalams galėjo stigti drėgmės arba netikti dirva, kurioje jie augo. Jei žemė bus iš anksto paruošta, o laistymas – reguliarus ir savalaikis, tokių problemų kilti neturėtų.
Vandeningi ridikėliai – pernelyg gausaus tręšimo azoto trąšomis arba šalnų poveikio rezultatas.
Ridikėliai „šleivi, kreivi“
Deformacija – dažna kietoje, molingoje dirvoje augančių ridikėlių problema. Tokio tipo žemę reikėtų perkasti su smėliu.
