AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininkas Vilmantas Petrauskas tikina, kad sėjant veją labai svarbu išsirinkti tinkamiausias sėklas, nes nuo jų priklausys būsimos vejos kokybė ir paskirtis. Specialistas atsako į pagrindinius klausimus apie teisingą sėklų pasirinkimą ir naujausias tendencijas.
Reikia nuspręsti kokia bus veja
Anot V. Petrausko, renkantis sėklas pirmiausia reikia nuspręsti, kokia tai bus veja. Specialistas siūlo apsispręsti, ar norima tiesiog žalio ploto, kuriam nekelsime didelių reikalavimų, ar reikia dekoratyvinės vejos prie namų, ar norime turėti reprezentacinę veją, kuri bus pedantiškai prižiūrima, įrengtas automatinis laistymas?
„Pagal tai, kokios vejos mums reikia, mes išsiskirstome jas į tris grupes: pievutėms naudojame paprasčiausias žoles, tai būna daugiausia tarpinis variantas tarp vejų ir lauko žolių. Jos mums tiesiog duoda žalią foną, ją pjausime šiek tiek aukščiau. Paprastos vejos pjaunamos apie 5 centimetrų aukštyje, skirtingai nei dekoratyvinės, nes kitaip pjaunant jos išretės.
Į tokias vejas galima įsėti ir baltų dobiliukų, tada jos atliks žalinimo, ekologijos funkciją. Jas vadiname ekologiškomis, nes jas reikia mažiau tręšti, jos kaupia azotą dirvose su dobiliukais. Jeigu sėjame prie namų ir planuojame, kad veja bus ilgiems metams, tai be abejo renkamės kuo labiau dekoratyvines vejas su intensyvesne priežiūra, nes persėti ją yra pakankamai brangu. Šios vejos ilgus metus nereikės persėti, ji ilgiau tarnaus ir puoš aplinką“, – pataria „Linas Agro" specialistas.
Sėklų mišiniai
Pasak V. Petrausko, populiariausios šiuo metu yra vidutinio dekoratyvumo vejos, kurios sėjamos prie namų. Jo teigimu, ne visi turi galimybes lieti vejas, ypač sausuoju periodu, nes reikalingas vandens kiekis labai didelis.
„Jeigu mes perkame mišinį, ten jau būna sumaišytos kelių rūšių sėklos. Dažniausiai jas sudaro šiek tiek daugiamečių svidrių, kurios greitai dygsta bei pradeda formuoti veją. Antras komponentas, įvairių porūšių raudonieji eraičinai, gali būti ilgais arba trumpais šakniastiebiais, kuokštiniai, jie formuoja vejos pagrindą, tankumą, smulkumą. Trečias iš pagrindinių komponentų yra pievinės miglės, kurios formuoja velėnos atsparumą mindymui. Iš tų komponentų ir jų porūšių yra daromi įvairiausi mišiniai, priklausomai pagal vejos paskirtį“, – aiškina jis.
Mišinių nereikėtų maišyti tarpusavyje
Profesionalo teigimu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia bus žolyno apkrova, kiek pievą mindysime, koks dirvožemis. Pašnekovas pasakoja, kad kartais žmonės perka mišinį ir galvoja, jog įsigiję sportui ir atviroms vietoms skirtą mišinį, pamaišius vieną su kitu, gaus pusiau mindomą veją, bet tai nėra tiesa.
„Mišinys yra arba dekoratyvus, skirtas atviroms vietoms neintensyviai eksploatacijai, arba reikėtų pirkti skirtą intensyviai eksploatacijai. Kelių mišinių maišyti nedera, nes nežinome, ar tos įdėtos veislės bus panašios pagal spalvą. Gal jos skirsis ir ta vėja pasidarys marga, kai kažko primaišysime. Toks eksperimentavimas galimas, bet reikia labai gerai žinoti, ką jūs darote“, – perspėja jis.
V. Petrauskas teigia, kad nėra skirtumo iš kokios šalies atvežtos vejų žolių sėklos, tačiau svarbu, ar buvo atlikti bandymai, ar mūsų šalyje jos auga.
„Kur užauginta pati sėkla turbūt didelio skirtumo nėra, nes auginame ten, kur geriausios auginimui sąlygos, bet žiūrime eksploatacines veislės savybes ir pagal tai padarome mišinį tam, kad jos tiktų auginti mūsų sąlygas“, – aiškina specialistas.
Sėjimo eiga
Pasak jo, vejai sodinti sunaudojama vidutiniškai apie 3 kilogramus sėklų vienąam arui, priklausomai nuo sąlygų. V. Petrausko teigimu, jeigu jos yra sudėtingesnės, didiname sėklų normą, jeigu mes neskubame ir neskubame bei galime laukti kol veja susiformuos, ją šiek tiek galima mažinti.
„Jeigu sėjame žalinimui skirtus plotus, tai galima naudoti nuo 1,5 iki 2 kilogramų vienam arui sėklų, jeigu sėjame atskirus komponentus, reikia žiūrėti pagal atskiras žoles, nes kiekvienos žolių sėklos turi savo normas.
Sėti reikia tada, kai mes pilnai paruošiame dirvožemį. Pirmas dalykas yra teisingas dirvožemio paruošimas, kad nebūtų taip, jog vakar užvežėme žemes, išlyginome ir šiandien sėjame. Ateityje šita veja turės daug problemų, nes žemė turi susigulėti. Visada plotą reikia pradėti ruošti iš anksto, kad galėtume ją kelis kartus perlyginti, panaikinti iš dirvožemio daugiametes piktžoles ir po to pasėti, nes tai darbas, kurio pasekmes matysime ne vienerius metus. Geriausia sėti pavasarį, tada daugiausia drėgmės ir šansų, jog greitai sudygs. Galima uždengti agro plėvele,tai paskatins augimą, arba sodinti vasarą, jeigu nėra didelės sausros“, – sodinimo laiką komentuoja jis.
Tręšti prieš sėjant
V. Petrauskas pabrėžia, kad idealiausias įterpimo gylis yra apie 0,5 centimetro, tai yra labai arti paviršiaus. Anot specialisto, sėklas įterpti reikėtų su sėjamąja arba metaliniu grėbliuku ir paviršių prispausti.V. Petrauskas tikina, kad reikia nepamiršti prieš šį darbą dirvą patręšti, nes po to, kai pradės dygti sėklos, tręšimas yra negalimas.
„Turime naudoti greito veikimo trąšomis, kad jos greitai ištirptų ir duotų maisto medžiagas dygstančiai sėklai. Dažnai man užduoda klausimą, kada reikia pradėti laistyti, jeigu mes pasėjame į pakankamai sausą dirvožemį, sėklos nepradėjo dygti ir užėjo sausra. Tokiu atveju geriau nieko nedaryti ir nelieti, kol sėklos nedygsta.
Jeigu sėklos pradėjo dygti, tada skirtingai negu laistant žolyną, mes stengiamės visą laiką palaikyti drėgną paviršių iki maždaug iki 1 centimetro gylio. To reikia, kad dirva būtų drėgna, o išdygusios sėklos galėtų išleisti šakneles, įsikabintų ir nežūtų. Jeigu sėklos pradėjo dygti ir prasidėjo sausra, tai natūraliai dalis jų žūsta ir iš naujo pradėjusi dygti sėkla būna pakankamai reta“, – pasakoja jis.
Piktžolių naikinimas
Anot specialisto, pradėjus augti piktžolėms pirmas vaistas, kurio galime imtis,tai palaukti kol jos paaugs iki 8-10 centimetrų ir bus pakankamai sausa, kai galėsime jas nupjauti ir surinkti. Jo teigimu, taip padarius keletą kartų galbūt išvengsime cheminio naikinimo, nes dauguma piktžolių po reguliaraus pjovimo išnyksta. V. Petrauskas tikina, kad vejai yra naudingas dengimas agro plėvele, nes taip sutaupoma drėgmė, šiluma ir atšalus ar prasidėjus sausrai turėsite puikiai dygstančią veją bei žymiai geresnį rezultatą.
„Veislių išvedimas yra ilgas procesas, trunkantis 10-20 metų, o rūšys išvedamos kas 20-30 metų. Žinoma, klimato kaita mums leidžia eksperimentuoti, leidžia grįžti prie greičiau išaugančių veislių, nebijant, kad jos įšals žiemą.
Vejų žolėse keičiasi veislės, kurios ateina vis naujos ir gražesnės, dekoratyvesnės ir lengviau prižiūrimos. Ši tendencija jaučiasi kas metai, atrodo tas pats mišinys 20-30 metų, tačiau jame esančios veislės keičiasi kas metus ar dvejus. Kasmet selekcininkai atnaujina ir jos vis labiau adaptuotos augti sunkesnėmis sąlygomis ir atrodyti gerai“, – situaciją komentuoja jis.
