Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė. Mokslininkė atkreipia dėmesį į dabartinę tendenciją, kai nesilaikant sėjomainos principų, o renkantis vis daugiau trąšų, augalų apsaugos priemonių, gal ir gebama užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, bet jos maistinė vertė gali likti tokia pati arba net mažėti.

„Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių aspektų – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę. Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, – dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros. Jeigu ūkininkai metai po metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti: dirvožemis degraduoja. Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, bet tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, – tikina VDU doc. J. Žaltauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje kasmet parduotuvėse trūksta daugelio kultūrų lietuviškos produkcijos – svogūnų, česnakų ir daugelio kitų, kurias turime importuoti, nes Lietuvos ūkininkai jų nesistengia auginti. Ūkininkai eina lengvesniu keliu ir augina tai, kas labiau apsimoka, investuoja daug mažiau jėgų ir laiko.

VDU pranešime pabrėžiama, kad panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį – tai yra vienas iš 17 darnaus vystymo tikslų, kurio siekis pasistengti, kad žemėje nebūtų badaujančių. Tačiau dėl klimato kaitos prarandami plotai, tinkami žemės ūkio veiklai – kai kur pasidaro per sausa, kai kur – per drėgna. Mokslininkai intensyviai ieško sprendimų, kaip keičiantis klimatui užtikrinti maisto saugumą ir jo pakankamą kiekį ateityje. Ši kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija...

„Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim, šiaurinėse platumose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kas metai didėja ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau užauginamos produkcijos maistinė kokybė nebūtinai bus geresnė vien dėl to, kad daugiau priauga“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės. „Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu paliks Lietuvos plotą, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika“, – ironizuoja mokslininkė.

Svogūnai
Foto: Shutterstock

Anot VDU atstovės Rimgailės Dikšaitės, šio universiteto mokslininkai savo tyrimais patvirtino, kad dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas ir su piktžolėmis. Be to, klimato kaita neigiamai veikia ir dirvožemį, kurio kokybė vis blogėja ir kurią prastina ir intensyvinamas žemės ūkis – visa tai prisideda prie to, kad dirvožemis „degraduoja“. Dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o daugumą šių bangų lydi sausros – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio ekosistemoms. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus, pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė J. Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, kad augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės, karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius (sausrą, konkuravimą su kitais augalais), atsigavimas yra žymiai lėtesnis.

„Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje. Atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir kai kurių herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gal reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais priemonių kiekiais. Visa tai teršia aplinką, menkina užauginamos produkcijos maistinę kokybę, o tai tiesiogiai atsilieps ir žmonių sveikatai“, – perspėja VDU mokslininkė.
Birutė Mačienė